Gavenauskas, Algirdas

Magistro darbe tiriama trąšų įtaka vidutinio ankstyvumo bulvių ‘Laura’ kokybei ir derliui. Darbo objektas – bulvės, užaugintos chemizuotame ir ekologiniame fonuose, Šiaulių apskrityje, Radviliškio rajone, Raudondvario gyvenvietėje.. Darbo tikslas – palyginti mėšlo, komposto, biohumuso, ekologiškų trąšų „Activit“ ir mineralinių sintetinių trąšų „YARA MILA“ įtaką vidutinio ankstyvumo bulvėms ‘Laura’. Darbo metodai – LŽŪU Aplinkotyros laboratorijoje nustatyti elektrocheminiai (rūgštingumas – šarmingumas (pH), absoliutusis redokso potencialas (rH) ir savitasis elektrinis laidis(γ)) bei cheminiai (C vitamino kiekis) rodikliai. Skaičiuojami bulvių gumbai, stiebų aukštis ir skaičius, bulvių derlius. Visos įterptos trąšos prilygintos prie vienodo azoto kiekio (30 kg/ha). Tyrimų duomenys apdoroti matematiniais – statistiniais metodais. Duomenų grupavimui ir statistinei jų analizei atlikti buvo naudota kompiuterinė Microsoft Excel programa. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus įvertinta trąšų įtaka vidutinio ankstyvumo bulvėms ‘Laura’ ir gauti tokie rezultatai: bulvių derlius, gumbų skaičius, stiebų aukštis, stiebų skaičius didžiausias buvo tręšiant bulves sintetinėmis mineralinėmis trąšomis „YARA MILA“. Lyginant tik ekologiškas trąšas, didžiausias derlius, gumbų skaičius, stiebų skaičius buvo tręšiant ekologiškomis trąšomis „Activit“, mažiausias derlius gautas tręšiant mėšlo kompostu. Žemiausi stiebai gauti tręšiant biohumusu, stiebų skaičius patikimai mažesnis buvo kompostu tręštų bulvių. Vertingesnės bulvės, lyginant energetinę vertę, buvo mineralinėmis, sintetinėmis trąšomis tręštos bulvės, tačiau laiko atžvilgiu viskas keitėsi. Po mėnesio vertingiausios buvo kontrolinio varianto bulvės, dar po mėnesio mėšlu tręštos bulvės. Vitamino C kiekis bulvėse didžiausias buvo patręšus jas kompostu, o mažiausias kontroliniame variante, skirtumas tarp šių duomenų – 45,35 %. Didžiausias skirtumas tarp bulvių derliaus ir trąšų kainos buvo mineralinėmis sintetinėmis trąšomis tręštų bulvių – mažiausiomis sąnaudomis gautas didžiausias derlius. Lyginant tik ekologiškas trąšas – efektyviausia tręšti ekologiškomis trąšomis „Activit“, daugiausiai nuostolių patiriama tręšiant jas biohumusu.

Darbo objektas – segetinė flora Kazliškių ekologinės gamybos ūkyje. Darbo tikslas – ištirti Kazliškių ekologinio ūkio žieminių kviečių lauko segetinės floros dinamiką priklausomai nuo sezoniškumo bei meteorologinių sąlygų. Darbo uždaviniai. • Nustatyti, kaip kinta segetinės floros kiekis žiemkenčių lauke priklausomai nuo sezoniškumo bei meteorologinių sąlygų. • Nustatyti piktžolių žaliosios ir orasausės masės kitimą žiemkenčių lauke priklausomai nuo sezoniškumo bei meteorologinių sąlygų. • Nustatyti piktžolių skaičiaus bei masės priklausomybę nuo hidroterminio koeficiento. Darbo metodai. Atliekant tyrimą iš žieminių kviečių lauko buvo išskirta 10 tyrimo laukelių po 0,25 m2, t.y. 2,5 m2. Tyrimo laukeliai pažymėti, kad butų galima sugrįžti į tą pačią vietą ir suskaičiuoti piktžoles prieš pjūtį. Atliekant tyrimą buvo suskaičiuotos išdygusios piktžolės, nustatyta piktžolių botaninė sudėtis ir nustatyta orasausė masė. Piktžolės buvo raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, sudedamos į atskiras krūveles pagal tyrimo laukelio numerį. Tą pačią dieną suskaičiuojamas piktžolių kiekis, nustatoma kiekvieno laukelio piktžolių botaninė sudėtis ir pasveriama žalioji masė. Po to piktžolės buvo džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje keletą dienų, kol pasiekė orasausę masę. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad tyrimo metu agrofitocenozėje vyravo šios piktžolės: pelkinė notra (Stachys palustris L.), paprastasis varputis (Agropyron repens L.), dirvinė usnis (Circium arvense L), trikertės žvaginės (Capsella bursa-pastoris L.), dirvinės našlaitės (Viola arvensis L.), bekvapis šunramunis (Tripleurospermum perforatum L.), paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale L.), daržinė žliūgė (Stellaria media L.), kibusis lipikas (Galium aprine L.), vienmetė miglė (Poa annua L.). Nustatytas stiprus tiesioginis koreliacinis ryšys tarp piktžolių kiekio ir hidroterminio koeficiento, didėjant hidroterminiui koeficientui piktžolių kiekis didėja. Nustatytas stiprus atvirkštinis koreliacinis ryšys tarp piktžolių žaliosios bei orasausės masės ir hidroterminio koeficiento, didėjant hidroterminiui koeficientui piktžolių žalioji ir orasausė masė mažėja.

In master thesis researches to appreciate the agrarian strain to basin of river Tatula in the North karst region area of Lithuania. Object of the work: The basin of river Tatula, which is in the North karst region area of Lithuania. Aim of work: 1. gather up the water samples of river Tatula in autumn and spring; 2. to do ourselves the water quality researches of river Tatula; 3. to collect farmers in basin of river Tatula by questionnaires method; 4. to sum up the results and to dimension pollution’s sizes and sources; Methods of the work: The river samples were taken in 2003, 2004 autumn and 2004, 2005 spring. Water samples were taken up to the river, middle of the river and down to the river. Then water samples were transported to a laboratory, where would be setted: pH of the water, permanganate oxidation, BDS, ammonium azote concentration, phosphate phosphorus. Also were collected farmers who were farming in basin of Tatula by questionnaires method. Work out results of the waters quality shows that agrarian work effect partially influence pollution basin of river Tatula. When were done water‘s researches of river Tatula were setted ammonium azote concentration exceeded DLK and river water's quality was bad, compare with the other assay parameters water‘s quality is unbroken DLK. Keywords: The North karst region area of Lithuania, the basin of river, the agrarian strain, BDS7, pH, ammonium azote.