Gaižauskaitė, Inga

Europos socialinį tyrimą (EST) įgyvendinanti Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų komanda kvietė dėstytojus, tyrėjus, studentus, sprendimų priėmėjus, žiniasklaidos atstovus bei visus susidomėjusius į kasmetinį renginį „EST piknikas VII – 2025“. Šių metų pikniko tema – „Pasitikėk, bet tikrink: ką rodo EST ir kitų tyrimų duomenys?“. Viena žymiausių šių laikų lyginamosios politikos mokslininkių Pippa Norris 2022 m. išleistoje knygoje „Pagiriamasis žodis skepticizmui: pasitikėk, bet tikrink“ („In Praise of Skepticism: Trust but Verify“) ragina laikytis subalansuoto požiūrio į pasitikėjimą – ne tik aklai tikėti, tačiau ir kritiškai vertinti. P. Norris teigimu, nors pasitikėjimas yra naudingas, aklas pasitikėjimas kelia didelę riziką, kad juo manipuliuos „demagogai“, „sukčiai“ ir „konspiracinių teorijų šalininkai“. Todėl pasitikėjimas turėtų būti atsargus, t. y. pagrįstas individų ar institucijų kompetencijomis, integralumu ir nešališkumu. 2025-uosius metus Jungtinės Tautos yra paskelbusios taikos ir pasitikėjimo metais. Kiek pasitikima kitais žmonėmis, institucijomis, mokslu ir kitais svarbiais dalykais ir kas būdinga šiam pasitikėjimui bei kuo jis svarbus, remiantis EST ir kitų tyrimų duomenimis, bus diskutuojama renginyje.

Seminaro metu pranešėja pristatė, kokie yra pagrindiniai kriterijai, leidžiantys pasirinkti konkrečiam tyrimui tinkamiausią apklausos atlikimo būdą. Aptarė su kokiais iššūkiais dar iki COVID-19 pandemijos susidūrė apklausas vykdančios bendrovės ir ilgalaikės socialinių tyrimų programos, renkančios duomenis apklausos metodu (tarp jų EST) bei kokias apklausų vykdymo alternatyvas pasitelkė pandemijos metu. Remdamasi aktualiausiais metodologijos šaltiniais, atliktų tyrimų patirtimi bei stebima ilgalaikių socialinių tyrimų programų praktika, apžvelgė naujausias tendencijas ir tikėtinus apklausos metodo taikymo pokyčius ateityje. Pranešėja apibendrino, kokie sprendimai galimi pasirenkant apklausos atlikimo būdą (ar būdų derinius) siekiant užtikrinti pageidaujamą apklausos duomenų kokybę patiriamų iššūkių (tokių kaip sunkėjantis respondentų pasiekiamumas, mažėjantis noras dalyvauti apklausose, augantys apklausų tiesioginio interviu būdu kaštai, respondentų grupių pasiekiamumo skirtumai, respondentų grupių skaitmeninio raštingumo skirtumai ir kt.) kontekste. Seminaro pabaigoje buvo skirta laiko klausytojų klausimams ir atsakymams bei interaktyviai diskusijai su klausytojais.