Šeinauskienė, Erika

Sprendžiant vaistinių (aromatinių) įvairovės gausinimo, išsaugojimo ir visuomenės sveikatos gerinimo problemą, šių augalų introdukcija ir tarpdisciplininiai kompleksiniai tyrimai turi mokslinę ir praktinę reikšmę ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pranešime bus pristatyta VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus 4 laikotarpių tarpdisciplininių mokslinių tyrimų raida.

Tyrimo objektas – vaistinių (aromatinių) augalų moksliniai tyrimai atskirais etapais. Tyrimo tikslas – atlikti vaistinių (aromatinių) augalų tarpdisciplininių mokslinių tyrimų duomenų retrospektyvinę palyginamąją analizę introdukcijos metu VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus ilgametėje Vaistinių augalų mokslinėje kolekcijose.

Straipsnyje pateikiama 1924–2024 m. mokslinės-praktinės veiklos plėtra, tiriant vaistinių augalų rūšių įvairovę ir kuriant jų kolekcijas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriuje (dabar – Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriuje). Išskiriami šios mokslinių tyrimų ir studijų veiklos keturi laikotarpiai: pirmasis – 1924–1949 m., antrasis – 1949–1984 m., trečiasis – 1984–1999 m., ketvirtasis – 1999–2024 m. Pristatomos atskirų laikotarpių tyrimo problemos, temos ir apibendrinti kompleksinių, tarpdisciplininių mokslinių tyrimų duomenys, kurie atsispindi monografijose, publikacijose, leidiniuose ir disertacijose. Mokslinės, projektinės ir studijų veiklos sudedamoji dalis ir tyrimo objektas – vaistinių augalų mokslinėse kolekcijose introdukuojami vaistiniai, prieskoniniai augalai. 2024 m. kovo 11–12 d. Rijekoje, Kroatijoje, įvertinta ir patvirtinta VDU Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus mokslinė-praktinė šimtmečio veikla. Tuo pagrindu VDU Botanikos sodas pripažintas Europos Tarybos kultūros paveldo, Istorinių vaistinių ir vaistinių sodų (HPMG) tarptautinio tinklo Aromas Itinerarium Salutis (AIS) nariu.

Pateikiama 1923─2023 m. mokslinės veiklos plėtra, tiriant vaistinių augalų rūšių įvairovę ir kuriant jų kolekcijas Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriuje. Išskiriami šios mokslinių tyrimų ir studijų veiklos keturi laikotarpiai: pirmasis ─ 1923─1949 m., antrasis ─ 1949─1984 m., trečiasis ─ 1984─1999 m., ketvirtasis – 1999–2023 m. Pristatomos atskirų laikotarpių tyrimo problemos, temos ir apibendrinti kompleksinių, tarpdisciplininių mokslinių tyrimų duomenys, kurie atsispindi monografijose, publikacijose, leidiniuose ir disertacijose. Mokslinės, projektinės ir studijų veiklos sudedamoji dalis ir tyrimo objektas – vaistinių augalų mokslinėse kolekcijose introdukuojami vaistiniai, prieskoniniai augalai.

Sprendžiant vaistinių augalų įvairovės ir nacionalinių genetinių išteklių gausinimą introdukcijos metu, svarbią mokslinę ir praktinę reikšmę turi biologiškai veikliųjų junginių tyrimai pasaulyje ir Lietuvoje. Tyrimo objektas – rausvoji rodiolė (Rhodiola rosea L.) storlapinių šeimos (Crassulaceae J. St.-Hil) perspektyvus daugiametis, žolinis, šakniastiebinis, vaistinis augalas. Darbo tikslas – tirti rausvųjų rodiolių šakniastiebių ir šaknų biologiškai veikliųjų medžiagų cheminę sudėtį, atliekant rosavino ir salidrosido kiekinę analizę. Ilgamečių rausvosios rodiolės (Rhodiola rosea L.) introdukcijos, vaistinės augalinės žaliavos produktyvumo fenologinių ir cheminės sudėties tyrimų duomenimis nustatyta: visų tirtų augalų kolekcinių pavyzdžių (Nr. 1‒7) vegetacijos eiga yra analogiška; rausvųjų rodiolių šakniastiebių ir šaknų svoris kinta priklausomai nuo augalo amžiaus. Tirtų augalų kolekcinių pavyzdžių (Nr. 1‒5) vaistinėje augalinėje žaliavoje – rausvųjų rodiolių šakniastiebiuose ir šaknyse (Rhodiolae roseae rhizoma et radix) susikaupia glikozidų: rosavino ir salidrosido maksimalūs kiekiai, cheminės sudėties tyrimų pagrindu, atrinkti pespektyvūs individai tolimesniems moksliniams tyrimams ir praktiniam gamybiniam pritaikymui.

Addressing the issue of medicinal plant resources protection and increase their diversity in 2011-2020 were performed introduction investigation of Rhodiola rosea L. in ex situ experimental area in Scientific Sector of Medicinal and Spice plants, Scientific Department of Botanical Garden at Vytautas Magnus University. The object of investigation was Rhodiola rosea L. – a perennial, herbaceous, rhizome medicinal plant of Crassulaceae J. St.-Hil family. This plant is a strong adaptogen, tones and increases resistance to extreme factors, widely studied in Scandinavia, Europe, Asia, Russia. The aim of research – to study the peculiarities of growth and development of medicinal plant Rhodiola rosea L. in separate vegetation stages during multi-year phenological observations depending on meteorological conditions. Rhodiola rosea L. phenological observations improve that plants have adapted to grow in Lithuanian climatic conditions, pass the full vegetation cycle, but don‘t mature seeds. Medicinal raw material – Rhodiolae roseae rhizomata et radices – preparation: at the begining of vegetation in spring (April) or at the end of vegetation in autumn (in early September). The plants are propagated by parts of rhizomes and grown in Lithuanian climatic conditions.

Mokomosios knygos tikslas – mokslinė metodinė informacija apie vaistinių augalų introdukciją, jų įvairovės gausinimą, gamtinių išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, kokybiškos vaistinės augalinės žaliavos ruošimą bei saugių veiksmingų augalinių vaistinių preparatų terapinį poveikį. Mokomosios knygos medžiaga pagrįsta Europos vaistų agentūros vaistinių preparatų komiteto parengtos monografijos duomenimis, nurodančiais augalinių vaistinių preparatų saugų ir racionalų vartojimą. Ši mokomoji knyga skiriama ne tik farmacijos, chemijos, botanikos, biologijos ir kitų specialybių studijoms, bet ir mokslininkams, tiriantiems vaistinius augalus ir juose susikaupusių biologiškai veikliųjų junginių įvairovę ir jų pritaikymą mokslui bei praktiniams tikslams.

In order to increase the diversity of medicinal plants and biologically active compounds accumulated in them, considerable attention is given to introduction of Artemisia L. genus plants in Lithuania. The aim of our study was to determinate the qualitative and quantitative composition of essential oils of Artemisia pontica L. introduced in Lithuania. The object of investigation – Artemisiae pontici herba were prepared in the Scientific Sector of Medicinal and Aromatic Plants, Scientific Department of Botanical Garden at Vytautas Magnus University in 2018–2019. Essential oils were separated by hydrodistillation method, their composition was analysed by gas chromatography/mass spectrometry methods in the Faculty of Pharmacy at Lithuanian University of Health Sciences in 2018–2020. The obtained results showed that a statistically significant (p > 0.05) higher amount and diversity of compounds from Artemisiae pontici herba essential oils were assessed in 2018 when HTC = 1.32. A strong correlation (r = 0.740) was assessed between the average of active temperatures and precipitation in 2019. The content of compounds was by 33.3% lower when HTC = 0.91. The other major compounds were 1,8-cineole (46.86%), 1,4-cineole (37.92%) and camphor (29.41–33.02%).

Since 1994 through the development of genetic, breeding research and development of medicinal plants, the collection of the National Genetic Resources (NPGR) of promising medicinal (aromatic) plants is being developed in the Scientific Sector of Medicinal and Spice Plants of Botanical Garden at Vytautas Magnus university. The collection is an important component of the National Plant Genetic Resources (NPGR) of Lithuania and has fundamental and applied significance. In this collection fifty-six species of medicinal (aromatic) plants are grown and studied. The aim of our study was to investigate and summarize the results of research on national genetic resources of medicinal (aromatic) plants of Botanical Garden at Vytautas Magnus University.

Research on the preservation, enhancement and improvement of human health of biodiversity, investigations of medicinal, spice (aromatic) plants (MAPs) have a scientific and practical significance not only in Lithuania, but also in the whole world. These plants are grown in green spaces, decorated with landscapes, used in the food, cosmetics, pharmaceutical industry and medicine [8]. The aim of research − to investigate the introduction of perspective spice (aromatic) plants, their biologically active compounds in the part of overground. The investigation of perspective spices (aromatic) plants introduction carried out in the Botanical Garden at Vytautas Magnus University. Analysis of secondary metabolites and antioxidant activity of MAPs are carried out using integrated sample preparation, spectrophotometric, chromatographic and microanalysis techniques [3,8]. Ecological and biological characteristics of wild and cultivated varieties of MAPs and phenology studies [2,4,5]. 1997-2018 years, promising medicinal, selected (aromatic) plants: Salvia officinalis L., Origanum vulgare L., Perilla frutescens (L.) Britton, Satureja montana L, Desmodium canadense (L.) DC, Hyssopus officinalis L. In the field of ex situ experimental areas of sector Medicinal and spice plants collections of Botanical Garden at Vytautas Magnus University in the experimental test areas, during the introduction, promising medicines. The introduction and their applicability and significance for cultivation in green spaces and their impact on human health have been investigated [1,5,6]. The introduction of perspective spice (aromatic) plants and their applicability and significance for cultivation in green spaces and their impact on human health have been investigated. These plants are recommended for multiplication, their diversity, growing in gardens, industrial plots and for the development of herbal medicine and for improving public health in Lithuania.

Research on the preservation, enhancement and improvement of human health of biodiversity, investigations of medicinal (aromatic) plants have a scientific and practical significance not only in Lithuania, but also in the whole world. So far, there is a lack of detailed research into the patterns of variability in morphological properties of viable medicinal plants used, as well as indicators of biological productivity, which are heavily influenced by climatic factors. Progress in modern medicine encourages greater use of herbal medicines in the world, requiring more resources for medicinal plants. Taking into account that the demand for medicinal herbal raw materials is increasing every year, and the resources of medicinal plants in nature are small or limited, one of the most effective ways to protect the natural resources of viable medicinal (aromatic) plants is to grow them in ex situ test areas. Previous studies have found that Lithuania's largest number of herbal medicinal plant species - 46 are (Astraceae (Bercht. & J. Presl) family, therefore, the prospective, herbaceous (Artemisia pontica L.) which has been cultivated since 1973 in long-term field of Medicinal plants collections of Botanical Garden at Vytautas Magnus University. The complex introduction and acclimatization research of (Artemisia pontica L.) has been carried out in 2017-2018 under the natural conditions of Central Lithuania in the field of ex situ experimental areas of sector Medicinal plants collections of Botanical Garden at Vytautas Magnus University. The detailed introduction studies and the statistical data analysis methods found (Artemisia pontica L.) passes the entire vegetation period until the maturity of the seeds in Lithuanian climate conditions. 2017-2018 was determined regularities of biological productivity of the herbal raw material of Artemisia pontica L. during different vegetation periods. [...]