Mikutavičienė, Inga

Darbe atskleidžiama galios svarba socialinio pedagogo veikloje.Darbo tikslas yra identifikuoti galios santykių struktūrą bei raiškos ypatumus socialinio pedagogo veikloje. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog sociopedagoginėje praktikoje egzistuoja tam tikra galios struktūra – makrolygmeniu kaip politiniai aspektai, mezo lygmeniu kaip organizaciniai aspektai ir mikrolygmeniu kaip tam tikras mikrosąveikinis galios modelis. Galios santykių turinys – socialinio pedagogo pareiginės instrukcijos, pedagogų bei tėvų požiūriai, organizacinės taisyklės, demokratiniai arba autoritariški santykiai su administracija, socialinio pedagogo „galios elgsenos“.

Darbe atlikta teorinė ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumų analizė. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti ikimokyklinio pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumus. Uždaviniai: 1. Pateikti pedagoginio bendradarbiavimo sampratą. 2. Išryškinti ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo vaidmenį vaiko ugdyme. 3. Išskirti ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo formas. 4. Nustatyti ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ypatumus. Tyrime dalyvavo 50 pedagogų ir 50 tėvų. Empirinėje dalyje nagrinėjama ikimokyklinio ugdymo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo situacija Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Bendravimas – pedagoginio darbo pagrindas, aprūpinanti ugdymo sistemą viskuo, ko reikia jauno žmogaus kūrybai. Todėl visus ugdymo klausimus reikia spręsti iš bendradarbiavimo pozicijų. Svarbu yra ieškoti ir diegti naujas, patrauklias ir aktyvias netradicines bendradarbiavimo formas ir būdus tarp tėvų ir pedagogų. 2. Konstruktyviai dalyvauti švietimo veikloje turi pasirengti ir tėvai. Norint, kad tėvų ir pedagogų sąveika būtų naudinga, reikia padėti tėvams įgyti reikiamą pedagoginę ir kultūrinę kompetenciją. Bendradarbiavimo iniciatyva dažniausiai tenka ugdymo įstaigai – pedagogams ir įstaigos vadovams. Sėkmingai plėtojamas bendradarbiavimas palengvina visą ugdymo darbą, tampa svarbiu, visuomenę ugdančiu veiksniu. Todėl visuomenė turi atsiverti švietimui – įsijungti ir konstruktyviai dalyvauti ugdymo procese. 3. Priimtiniausios bendradarbiavimo formos su tėvais yra individualūs pokalbiai, įrašai pasiekimų aplankuose, informaciniai bukletai ir bendri renginiai. Individualiai bendraujant su tėvais yra kalbama apie vaiko pasiekimus ir problemas, ieškoma tėvams priimtinų jų sprendimo būdų, išlaikant anonimiškumą ir konfidencialumą. 4. Pedagogai ir tėvai vieną iš priežasčių trukdančių sėkmingam bendradarbiavimui nurodo laiko trūkumą ir subjektyvus vaiko poreikių vertinimą. Tėvų teigimu susirinkimai vyksta tik todėl, kad to reikalauja administracija.