Baublytė, Marė

Šiame leidinyje pristatomi sociologinės apklausos „Šeimų ir nelygybių tyrimas“ empiriniai rezultatai: pateikiami bendrieji pagrindinių tyrimo indikatorių pasiskirstymai pagal demografines ir socialines-ekonomines charakteristikas. Leidinio tikslas – tyrimo metu gautų duomenų sklaida, nes lentelėse pateikti rezultatai gali būti nesunkiai skaitomi ir neturint statistinės analizės įgūdžių ar negebant naudotis specialiomis duomenų analizės programomis. Projektu siekiama atskleisti šeiminio gyvenimo trajektorijas ir jų ypatumus skirtingose socialinėse klasėse; socialinių, kultūrinių, materialinių išteklių perdavimą šeimoje; šeimų vaidmenį kuriant ir palaikant socialines-ekonomines nelygybes. Projekto tyrimai sutelkti į 1970–1984 metų gimimo kohortas, t. y. tuos, kurie renkant duomenis buvo sulaukę 35–49 metų. Tai – natūralaus socialinio eksperimento karta, kuri aktyvųjį šeiminio gyvenimo etapą gyveno esmingai kintančios visuomenės sąlygomis. Jie pradėjo naują Lietuvos šeimos epochą, kuri iki šiol menkai pažinta pirmiausia dėl tikslių, išsamių, šiuolaikinius standartus atitinkančių duomenų stokos. Projektu ieškoma atsakymų į klausimus, kaip susiklostė šios kartos šeiminis gyvenimas Lietuvoje. Kada ir kaip jie kūrė pirmąsias partnerystes, santuokas, skyrėsi ir vėl pradėjo partnerystes? Kada ir kokiose šeimose susilaukė vaikų? Kaip jų šeiminio gyvenimo kelias priklauso nuo socialinės klasės? Kaip ši karta investuoja į vaikus? Kokia yra jų tėvystė ir motinystė? Kaip šeima dalyvauja socialinio mobilumo procesuose? Kiek nutolę šeimų, stovinčių ant skirtingų socialinių laiptelių, gyvenimo pasirinkimai ir galimybės? Kokios viešosios politikos priemonės galėtų prisidėti prie šeimų gerovės? Atsakymų į šiuos klausimus buvo ieškoma įgyvendinant du empirinius tyrimus: reprezentatyvią tiriamos kartos apklausą ir gyvenimo istorijų tyrimą. [...]

Pastaraisiais metais, keičiantis Lietuvos imigracinei situacijai, gausėjant imigrantų verta atversti gana retai naudojamų gyventojų surašymų duomenų lobyną, kuris teikia daug vertingos informacijos ir apie imigrantus. Šiame straipsnyje keliais štrichais aptarsime paskutinio – 2011 m. – Lietuvos gyventojų ir būstų surašymo metu gautą informaciją apie vieną iš į Lietuvą atvykusiųjų dalį – gimusiuosius ne Lietuvoje. Kas juos sudaro? Kokia jų amžiaus ir etninė sudėtis? Kur šios subpopuliacijos atstovai gimę ir kokio likimo kartos ją galėjo formuoti? Daugiausia dėmesio skirsime ne Lietuvoje gimusių lietuvių subpopuliacijai.

This article provides evidence about changes in mortality inequalities by education and economic activity status among adults aged 30-64 and older adults aged 65 and over in Lithuania between 2001-05 and 2011-15. The study shows that the overall mortality decline in Lithuania was not homogeneous across socio-economic groups. The inequitable progress resulted in a widening in absolute and relative mortality inequalities among older adults and notable increases in relative mortality inequalities among adults aged 30-64. The total public health burden of mortality inequalities remained very pronounced or even increased further.

The aim of the article is to analyze the long-term trends in men’s repartnering patterns in Lithuania and to identify the factors associated with the increased risk of repartnering in the recent divorce cohort of Lithuanian men. The study focuses on men who have under-aged children from a dissolved union. The theoretical background of the study is based on the needs, attractiveness and opportunity perspective (de Graaf & Kalmijn, 2003) and Divorce-Stress-Adjustment model (Amato 2000). The research uses the data sets of the “Generations and Gender Survey” (2006 and 2009) and “Fatherhood after Union Dissolution” (2016). We conclude that men’s repartnering level has been stable over the past four decades; however, in recent decades, the risk of repartnering is related to the first years after union dissolution. The study confirms a positive association between repartnering, socio-economic status and urban place of residence. We also found that previously married men had a higher risk to repartner compared to cohabitees. Processes of the previous union dissolution are also relevant in defining the chances of men’s repartnering.

Santykiai su tėvu, kuris nebegyvena kartu, vaikui turi ilgalaikes teigiamas pasekmes. Žinoma, nekalbama apie smurtaujančius, priklausomybių turinčius vyrus. Šie santykiai svarbūs ir tėvams. Tėvystė vyrams yra tapatybės, emocijų, socialinio statuso išteklius.

Kaip Lietuvos vyrai priima iššūkius būti tėčiais po skyrybų? Su kokiais sunkumais jie susiduria norėdami jais išlikti ir kokias strategijas renkasi siekdami išspręsti kylančias problemas? Į visus šiuos klausimus tyrėjai ieškojo atsakymo remdamiesi 25 išsamiais sociologiniais interviu su vyrais.

Aktualu išsiaiškinti, kaip vertinamas teismų darbas sprendžiant su ištuoka susijusius klausimus. Vertinimo pobūdis ir rezultatai atskleidžia ne tik piliečių požiūrį į teisės normas ir jų įgyvendinimo praktikas, kurių metu teisės normos taikomos ir interpretuojamos. Svarbu ir tai, ar priimtus sprendimus tėvai laiko teisingus.

Šiame leidinyje pristatome Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų atlikto mokslo tiriamojo projekto rezultatus apie vyrų santykius su vaikais po skyrybų. Projektas „Šeimos deinstitucionalizacijos iššūkiai vaikų gerovei: vaikų išlaikymas iširus tėvų partnerystei“ (GER-2015/010) įgyvendintas 2015 m. spalio– 2017 m. birželio mėnesiais, jį finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal Nacionalinę mokslo programą „Gerovės visuomenė“. Įgyvendinant projektą buvo atlikti du sociologiniai tyrimai su tėvais – vyrais, turinčiais skyriumi gyvenančių vaikų. Pirmojo tyrimo „Tėvystė iširus partnerystei“ metu apklausta 1500 Lietuvos vyrų siekiant išsiaiškinti vaikų išlaikymo ypatumus, tėčių kontaktų su vaikais dažnį, santykių kokybę. Antrojo tyrimo metu atlikti 25 interviu su vyrais tėvais, siekta išgirsti, kaip patys vyrai supranta tėvystę po skyrybų, su kokiais sunkumais susiduria. Be to, remiantis 2011 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, projekto metu tirtos šeimų, susidedančių iš vienos motinos ir vaikų, demografinės ir socioekonominės charakteristikos, taip pat atlikta teisinės tvarkos, reglamentuojančios tėvų pareigas ir prievoles, analizė, Lietuvos situacija lyginta su kitų šalių padėtimi. Tyrimų rezultatai skelbti tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokslo leidinių straipsniuose, pristatyti konferencijose. Šiame leidinyje publikuosime tik menką dalį tyrimo rezultatų, kurie, mūsų nuomone, galėtų būti svarbūs ir įdomūs politikos formuotojams, teisėjams ir advokatams, vaiko teisių apsaugos specialistams, tėvams ir plačiajai visuomenei.

Kintančios idėjos apie tėvystę, aktyvesnis tėvų įsitraukimas auginant vaikus, moterų profesinis užimtumas ir atsiradęs pripažinimas, kad santykiai su abiem tėvais būtini vaiko gerovei, daugelyje šalių paskatino pereiti prie tvarkos, kai po skyrybų vaikas dalį laiko gyvena su kiekvienu iš tėvų. Perėjimas prie šio modelio užtruko ne vieną dešimtmetį, jį skatino tiek visuomenės kaita, tiek ir tėvų interesus ginančių grupių spaudimas. Todėl įdomu įvertinti, ką šiuo klausimu mano išsiskyrę Lietuvos vyrai.

Vaiko išlaikymo prievolių vykdymas (alimentų mokėjimas) prisideda prie jo materialinės gerovės. Valstybės ir visuomenės požiūriu, disciplinuotas alimentų mokėjimas labai aktualus, nes mažina vaikų, augančių tik su vienu iš tėvų, skurdo riziką. Žvelgiant plačiau dera pabrėžti, kad dalyvavimas išlaikant vaiką itin svarbus, nes tiesiogiai susijęs su tėvo ir vaiko santykių tęstinumu, kuris dažnu atveju lemia vaiko raidą ir gyvenimo kokybę.