Alternatyvi energija / Alternative Energy

Forumo metu savivaldos, švietimo bendruomenės atstovai ir švietimo politikos formuotojai ieškojo būdų spręsti vieną iš esminių Lietuvos švietimo sistemos bėdų – vis didėjantį mokytojų trūkumą. Renginys skirtas paminėti universitetinio mokytojų rengimo 90-metį. 1935 m. buvo įkurtas Respublikos Pedagoginis institutas, kuriame sistemingai buvo pradėti rengti pradinių klasių, o vėliau ir mokomųjų dalykų mokytojai. Ši aukštojo mokslo įstaiga yra VDU Švietimo akademijos pirmtakė.

Dirbtinis intelektas, klimato kaita, Lietuvos gynybos stiprinimas, skaitmenizacija ir gyvenimui tinkamų miestų kūrimas – tai tik kelios iš šiandienos aktualiausių temų tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Šias temas nagrinėjo Lietuvos ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) ekspertai Vilniuje ir Kaune vykusioje konferencijoje. Renginys buvo organizuotas dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumo, kurį koordinuoja Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), pasirašius bendradarbiavimo sutartį su MIT Tarptautinių studijų centru bei MIT Tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa. Konferencijoje dalyvavo Lietuvos ir MIT mokslininkai, taip pat Lietuvos verslo ir pramonės atstovai, kurie skaitė pranešimus ir diskutavo apie technologinių transformacijų iššūkius. Buvo aptariamos aktualiausios temos, susijusios su kvantinėmis technologijomis, atspariais miestais, energetika, biotechnologijomis, švietimu ir kitomis sritimis.

Tarptautinės mokslinės konferencijos tikslas – skatinti tarpdisciplinines mokslines diskusijas, pristatant naujas žemės ūkio vystymo, kaimo plėtros idėjas bei jų atsparumą globalių pokyčių kontekste. Pagrindinės konferencijos sesijų temos: Biosistemų inžinerija siekiant tvarumo; Daugiafunkcinis požiūris į tvarų biologinių išteklių naudojimą; Klimato kaitai atsparus žemės ūkis ir maisto technologijos; Socialiniai tyrimai ir inovacijos kaimo vietovių stiprinimui. Konferencijos metu vyko politikos, verslo ir mokslo panelinė diskusija „Naujoji bioekonomikos strategija: Europos tikslai ir Lietuvos indėlis plėtojant inovatyvią bio-pramonę“.

Socialiai atsakingas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), savo veiklose palaikantis įtrauktį, toleranciją ir įsiklausymo kultūrą, dalyvavo diskusijų festivalyje „Būtent!“, kur visuomenę prisijungti prie universiteto rengiamų pokalbių kvietė speciali VDU scena. Čia aktualius klausimus gvildeno ne tik kompetentingi universiteto mokslininkai ir ekspertai, tačiau ir kviestiniai svečiai, įvairių sričių specialistai, politikai, verslo atstovai, visuomenininkai. Tarp pašnekesių temų – visuomenės susiskaldymas, mokytojo profesijos patrauklumas, pradinio ugdymo ilginimas ir bendradarbiavimas su prestižiniu Masačusetso technologijų institutu. Šie ir kiti svarbūs klausimai buvo aptarti. Viena svarbiausių diskusijų buvo skirta Lietuvos sutarčiai su Masačusetso technologijos institutu (MIT), kurios dėka mūsų šalis turi unikalią galimybę pasinaudoti geriausia pasauline patirtimi ir resursais, stiprinti savo pozicijas mokslo ir inovacijų srityse ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Bendradarbiavimą užmezgusio Lietuvos konsorciumo koordinatorius VDU kvietė apsvarstyti, kaip šiuos ryšius paversti ne tik didele nauda mūsų šaliai, bet ir novatoriškais didžiausių pasaulio iššūkių sprendimais. Dar vieną aktualią temą palitė komunikacijos ekspertų diskusija apie dialogo skatinimą susipriešinusioje visuomenėje. Dalyviai aptarė, kaip skatinti nuoširdų, atvirą ir pagarba grįstą dialogą tarp skirtingų grupių, ieškoti susikalbėjimo, taip pat – kokį vaidmenį čia gali atlikti žiniasklaida. Tęsiantis kalboms apie pradinio ugdymo prailginimą, švietimo specialistai VDU scenoje pažvelgė į šalis, kur vaikai pradinėje mokykloje mokosi iki dvylikos metų. Pokalbyje buvo bandoma išsiaiškinti, ar Lietuvai verta keisti pradinio ugdymo sistemą ir ką tokie pokyčiai reikštų vaikams, tėvams, mokytojams ir visai švietimo bendruomenei. VDU mokslininkai su kviestiniais svečiais taip pat šnekėjosi ir apie mokytojo profesijos pasirinkimą. Nepaisydami įvairių „pamokymų“, kai kurie renkasi būti mokytojais ne dėl prestižo, ne iš naivumo, o dėl vidinio apsisprendimo, autentiškai ir sąmoningai. Diskusija kvietė pasvarstyti, kas labiausiai įkvepia tapti mokytoju, kuo ši profesija patraukli ir kokie yra didžiausi trukdžiai, priverčiantys jos nesirinkti. Vienas iš festivalio pokalbių palietė ir opią vyrų mokytojų stokos problemą. Buvo aptartos giluminės šio reiškinio priežastys ir įtaka mokinių raidai, stereotipų formavimuisi. Dalyviai samprotavo ne tik apie statistiką, bet ir vertybes, lyčių vaidmenis, sistemines kliūtis ir galimus pokyčius. Dar viename festivalio „Būtent!“ renginyje VDU ir kitų institucijų atstovai kalbėjosi apie mokslininkus, kurie šiandien yra neatskiriami nuo visuomenės – jie tiria ir kuria žinias, turinčias didelę įtaką mūsų visų kasdienybei: nuo švietimo ir sveikatos iki klimato kaitos ir technologijų. Diskutantai iš naujo pažvelgė į mokslininko vaidmenį, dekonstravo stereotipus ir nagrinėjo, kaip dar labiau stiprinti ryšį tarp mokslo ir visuomenės. Dvi diskusijos buvo skirtos emocinėms bei socialinėms kompetencijoms – kodėl, norint užsitikrinti sėkmę mokykloje, darbe ir gyvenime, svarbu ugdyti empatiją, bendradarbiavimą ir kitus šio pobūdžio gebėjimus. Emocinis raštingumas, pasak ekspertų, padeda ne tik išlikti sąmoningam kasdienybėje, bet ir kurti darnius santykius, priimti pagrįstus sprendimus. Krizės, demografiniai pokyčiai ir iškylantys socialiniai iššūkiai reikalauja stiprių ir vieningų bendruomenių. VDU scenoje susirinkę ekspertai aptarė, kaip socialinis atsparumas formuojasi vietos bendruomenėse ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka savivaldos atstovai ir politikai. Atskira diskusija buvo skirta Venesuelos lietuvių apsilankymams arba sugrįžimams į Lietuvą: su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti, kaip formuojasi lietuviškoji tapatybė gyvenant tarp dviejų pasaulių. Renginyje buvo pažvelgta į asmenines šių žmonių patirtis, identiteto paieškas ir kultūrinius skirtumus.

Konferencijoje buvo aptariamos naujausios gamtos mokslų kryptys, metodologiniai sprendimai ir pažangiausi tyrimų rezultatai įvairiose biologijos srityse. Ši konferencija - puiki proga jauniesiems tyrėjams dalytis savo įžvalgomis, aptarti kylančius iššūkius bei užmegzti naujus bendradarbiavimo ryšius.

31-oji tarptautinė mokslinė­–praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“, kaip ir kasmet, vyko pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, technologijų vystymo bei aplinkos apsaugos tyrimų problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus ne tik tarp mokslininkų ir studentų, bet ir tarp ūkininkų, žemės ir miškų ūkio ar kitų sričių specialistų, siekiant akcentuoti žmonių saugos bei aplinkos apsaugos svarbą. 31-oji konferencija pasižymėjo dalyvių gausa. Konferencijoje dalyvavo patyrę ir jaunieji mokslininkai iš 37 institucijų ir 7 šalių: Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Turkijos, Lenkijos ir Pietų Afrikos. Iš viso apie 200 bendraautorių perskaitė 57 žodinius ir 41 stendinį pranešimą. Konferencijos pranešimų bendraautoriais buvo 92 jaunieji mokslininkai, iš jų 66 bakalaurai ir magistrantai bei 26 doktorantai. Mokslinių pranešimų sekcijos: Biosistemų inžinerija; Aplinka ir sveikata; Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė. Konferencijos seminarai: Vaistinių (Aromatinių) augalų tyrimų tradicijos, šiuolaikinės kryptys bei naujovės ir jų racionalus naudojimas; Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai.

Tarptautinę konferenciją, skirtą trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, atidarė Ukrainos centro globėjos – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. Renginio programoje - dvi viešos ekspertų diskusijos, kurių pirmoji – „Ukrainos vaikai grėsmės akivaizdoje“. Ekspertai aptarė prievartinio perkėlimo ar deportavimo, neteisėto įvaikinimo mastą ir poveikį bei psichologinius padarinius nukentėjusioms šeimoms, dalinosi įžvalgomis, kaip rasti, grąžinti ir integruoti į visuomenę pagrobtus vaikus. Antroji ekspertų diskusija „Tarptautinė parama reintegracijai ir atkūrimui“ kvietė pokalbiui apie bendradarbiavimo strategijas traumų gydymo, švietimo ir vaikų priežiūros šeimos aplinkoje srityse, pabrėžiant tarptautinio bendradarbiavimo svarbą atkuriant Ukrainos vaikų gyvenimus. Ekspertų diskusijose dalyvavo suinteresuoti vyriausybinio ir nevyriausybinio sektorių – Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, vaikų teisių apsaugos, švietimo ir socialinių iniciatyvų ekspertai.

Mokslo diskusijoje buvo aptarti projektų rengimo ir užsakomųjų laboratorinių tyrimų verslui bei viešajam sektoriui klausimai: atnaujinta intelektinės nuosavybę valdymo tvarka; MTEP, licencinių ir paslaugų sutarčių naudos mokslininkui; KTPC pagalbą derybose su verslu; verslo iššūkių ir partnerių paieška; MTEP projektų paraiškų rengimas.

Konferencija "Žmogaus ir gamtos sauga" vyksta kasmet, pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas. Konferencijos tikslas – aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, sudarant galimybę mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą. Konferencijos sekcijos: Biosistemų inžinerija; Aplinka ir sveikata; Ekologija, darni miškininkystė. Konferencijos seminarai: Vaistiniai, prieskoniai (aromatiniai) augalai: dabartinės tendencijos ir perspektyvos; Žmogaus ir gamtos santykis: biologinės įvairovės išsaugojimo ypatumai Aukštadvario regioniniame parke. Atrinkti straipsniai skelbiami mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga“, referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje.

Vytauto Didžiojo universitetas, įgyvendindamas „Įtraukių galimybių universiteto“ negalios politiką, suorganizavo renginį „Negalios forumas: įtraukus aukštasis mokslas 2023“. Forumo tikslas – aptarti studentų su negalia/individualiais poreikiais studijų proceso iššūkius, kurie kyla studijų individualizavimo procese, studijų programų, studijų medžiagos pritaikyme, diskutuoti apie studentų su negalia/individualiais poreikiais akademinį sąžiningumą, individualizuotame studijų procese. Forume pranešimus skaitė ir diskusijoje dalyvavo Valstybinio studijų fondo, Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, Lietuvos studentų sąjungos, Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Liublianos universitetų atstovai, kiti šios srities tyrėjai ir ekspertai. Forumą moderavo Lietuvos negalios organizacijų forumo Įtraukaus švietimo ir rinkimų prieinamumo ekspertė Lina Garbenčiūtė.