Socialinis ugdymas / Social Education 2022, t. 57, nr. 1

Per praėjusius tris dešimtmečius Lietuvos švietimas išgyveno ne vieną struktūrinę reformą. Tarp kitų švietimo pertvarkos tikslų buvo deklaruojamas ir kokybės gerinimas bei didesnio socialinio teisingumo užtikrinimas. Mūsų atlikta analizė parodė, kad, jei struktūrinės reformos nėra vykdomos kaip sudėtinė platesnės sisteminės švietimo reformos dalis, jų įgyvendinimas nelemia geresnės švietimo kokybės ir didesnio socialinio teisingumo. Struktūrinės pertvarkos gali vykti ir vyksta atsietai nuo reformų kitose švietimo srityse, tačiau tokiais atvejais nėra realu joms kelti strateginių švietimo kokybės gerinimo ar socialinio teisingumo tikslų. Struktūrinių reformų paskirtis yra spręsti konkrečius racionalaus išteklių panaudojimo ir efektyvesnio švietimo valdymo uždavinius.

Remiantis vidutiniais metiniais statistiniais duomenimis, šiame straipsnyje vertinami gyventojų aktyvumo ir užimtumo teritoriniai skirtumai Lietuvoje. Be įprastinių statistinių rodiklių, analizėje naudojamas užimtumo lygio komponentų rodiklis pagal šalies regionus. Siekiant išsiaiškinti teritorinių užimtumo skirtumų raidos dėsningumus, buvo išskirtos skirtingos šalies apskričių (regionų) grupės. Prioritetas analizėje teikiamas skirtingų laikotarpių rodiklių dinamikos pokyčiams, kurie atspindi situacijos darbo rinkos raidos cikliškumo specifiką šalies regionuose. Gyventojų aktyvumo pokyčiai straipsnyje detaliau nagrinėjami atsižvelgiant į darbo išteklių stoką šalies regionuose. Atliekant nedarbo analizę, daugiau dėmesio skiriama probleminiams šalies regionams. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad, vertinant nedarbo skirtumus pagal apskritis, naudojami skirtingi duomenų šaltiniai, kurie grindžiami skirtingomis skaičiavimų metodikomis.

Straipsnyje apžvelgiama filosofijos mokymą mokykloje analizuojanti literatūra, esami filosofijos mokymo vadovėliai, tiriama įgyvendintų bandomųjų filosofijos pamokų įvairiose Lietuvos mokyklose patirtis, keliami klausimai apie filosofijos mokykloje reikšmę, analizuojami įvairūs filosofijos mokymo mokykloje metodai skirtingų klasių koncentrams, apžvelgiami apklausų duomenys, kaip mokiniai ir įvairių dalykų mokytojai vertina filosofijos mokykloje poreikį bei naudą. Straipsnyje aptariama ir užsienio patirtis, analizuojama, kaip filosofijos mokykloje mokoma Vokietijoje.

Pasauliniu mastu, reaguojant į COVID-19 pandemiją, įvykęs itin greitas perėjimas nuo įprasto kontaktinio prie nuotolinio mokymosi suponavo poreikį ištirti tėvų patirtis padedant savo vaikams mokytis nuotolinio mokymosi aplinkoje. Dėl pasaulinės pandemijos organizuotas nuotolinis ugdymas tapo didžiuliu išbandymu daugeliui tėvų visame pasaulyje. Su kilusiais iššūkiais, sujaukta kasdiene rutina buvo bandoma susidoroti pasitelkiant įvairias priemones ir būdus. Šių iššūkių, su kuriais susidūrė tėvai ugdant savo atžalas nuotoliniu būdu, analizė yra labai svarbi ir reikšminga, nes gali padėti švietimo politikos formuotojams priimti tam tikrus sprendimus, padėsiančius pašalinti mokinių mokymosi rezultatams įtakos galinčias turėti kliūtis. Temos problematika inspiravo probleminį klausimą: su kokiais iššūkiais susidūrė pirmos klasės mokinių tėvai padėdami vaikams mokytis nuotoliniu būdu? Atliktų mokslinių tyrimų analizė parodė, kad pradinių klasių mokinių tėvai daugiau laiko praleido su vaikais pandemijos laikotarpiu namuose, buvo labiau įsitraukę į mokymosi ir mokymo procesą skaitmeninėje aplinkoje, nuolatos sekė bei analizavo savo vaikų mokymo(si) eigą. Tačiau šis „įsitraukimas“ tėvams buvo nelengvas, nes reikėjo vaikui skiriamą dėmesį ir pagalbą derinti su darbinėmis veiklomis, ieškoti būdų ir priemonių suprantamesniam mokymo medžiagos išaiškinimui.

Straipsnyje bandomojo tyrimo lygmeniu analizuojamas jūrų lyderystės socialinio dėmens fenomenas – jūrininkų požiūris vienų į kitus. Laikantis epistemologinių principų, kuriuos nurodo Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normų konvencija, egzistencializmas ir visybiško ugdymo paradigma, jūrininkų požiūris vienų į kitus atskleidžiamas identifikuojant požiūrį į laivavedžius, į laivų mechanikus ir išryškinant požiūrio kaitos aspektą. Konstatuota, kad laivavedžių lyderystė yra vidutinė, o jų santykis su laivų mechanikais – problemiškas. Konstruktyviam bendradarbiavimui aktualizuojamos sąmoningos pastangos suprasti bendradarbį laivo įguloje.