Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2022, nr. 13

Straipsnyje gilinamasi į viduriniosios klasės Lietuvos moterų ir vyrų prekariteto, susijusio su laiko trūkumu, patirtis. Remiantis teorinėmis laiko, kaip prekariteto rodiklio, idėjomis, analizuojami 39 biografiniai interviu su specifinės 1970–1985 m. gimimo kohortos asmenimis. Čia aptariami trys šios gimimo kohortos asmenų prekariško gyvenimo aspektai: 1) ilgos darbo valandos ir asocialūs darbo grafikai; 2) kokybiško laiko su vaikais trūkumas; 3) jų požiūris į laiko deficitą ir jo įveikos mechanizmus. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad viduriniosios klasės šeimos Lietuvoje visiškai perėmė neoliberalios ekonomikos propaguojamą šeimos modelį, privatizuodamos rizikas ir prisiimdamos visą atsakomybę už savo gerovę. Siekdamos prisitaikyti prie individualizuotos rizikos kultūros ir išlaikyti priimtinus gyvenimo standartus, susijusius su vaikų mokslu, laisvalaikiu ir atostogomis, šios šeimos išranda efektyvias laiko valdymo strategijas, kurios dažnai virsta nuolatiniu varginančiu darbu.

Diskriminacijos tyrimai pasaulyje nėra naujiena, tačiau veganų diskriminacijos tyrimų nėra daug, o Europoje jų yra tik keli. Šio tyrimo rakursas visiškai naujas, kadangi analizuojama paradoksali situacija – kalbama apie veganų diskriminaciją ir teises laisvės atėmimo įstaigose. Veganų socialinė grupė apskritai menkai tyrinėta visuomenės dalis Lietuvoje, visiškai nėra jų diskriminacijos ir lygių galimybių mokslinių tyrimų, apskritai neaišku, ar veganų pažiūras gina įstatymai taip, kaip kitus įsitikinimus ir pažiūras. Straipsnyje pateikiami 2017–2021 m. vegano diskriminacijos atvejo Lietuvoje analizės rezultatai: aptariamos aplinkybės, priemonės ir jų poveikis teisės aktams naujinti bei diskriminacijai tam tikroje valstybinėje institucijoje mažinti / panaikinti. Naudoti metodai: literatūros ir teisės aktų apžvalga, dokumentų analizė ir sintezė, žiniatinklio turinio apžvalga. Dėl riboto atvejų skaičiaus ir atvejo Lietuvoje unikalumo pasirinkta atvejo studijos tyrimų strategija. Nors diskriminacija yra laikoma neigiamu reiškiniu, tačiau pats šio atvejo radimasis ir jo eiga yra kartu ir teigiami veganų ir apskritai lygių galimybių užtikrinimo atžvilgiu, kadangi turėjo tiesioginį ir netiesioginį poveikį diskriminacijai panaikinti / mažinti.

Straipsnyje analizuojama jaunimo religinio tapatumo, religingumo konstravimo problema bei jo sąveika su religine socializacija Lietuvoje. Remiantis 2019–2020 metais atliktų fokus grupių interviu su Lietuvos baigiamųjų klasių (11–12) moksleiviais duomenimis, straipsnyje analizuojamas jaunimo religingumo ir religinio tapatumo konstravimas bei jo santykis su religine socializacija Lietuvoje. Pirmiausia aptariamas jaunimo religinio tapatumo klausimas ir jo konstravimas šiuolaikinėje visuomenėje, nagrinėjamas pirminės ir antrinės (institucionalizuotos) socializacijos įtakos konstruojant religinį tapatumą ir švietimo, kaip socialinio instituto, vaidmuo religinei socializacijai. Pasitelkiant tyrimo informantų naratyvus straipsnyje aptariamas moksleivių ir mokytojų požiūris į jaunimo religinį tapatumą ir jo konstravimo veiksnius. Empirinio tyrimo duomenys atskleidė ypatingą mokytojo vaidmens vietą religinio tapatumo, religingumo konstravimo procesuose. Tyrimo duomenys taip pat parodė, kad tarp jo dalyvių vyrauja pasirenkamasis, o ne paveldimasis, religinio tapatumo bei religingumo konstravimo procesas.

Y kartos atstovai šiuo metu yra viena iš didžiausių amžiaus kohortų, kurios atstovai atlieka karinę tarnybą pasaulio ir Lietuvos kariuomenėje. Y kartos individai yra didesni individualistai, lyginant su ankstesnėmis kartomis, – X karta, kūdikių bumo karta. Kita vertus, atliekant karinę tarnybą tradiciškai iš individų reikalaujama didesnio įsitraukimo, atsidavimo kolektyviniam tikslui; lyginant su civilinėmis profesijomis – tai yra godi, totali bei socialiai izoliuota profesija (Soeters 2018, Soeters ir kiti 2006). Tyrimai rodo, kad Y kartos individai darbo rinkoje lengviau meta, keičia darbus, jei tai netenkina jų individualių lūkesčių. Straipsnio tikslas – atskleisti Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių Y kartos individų (karininkų, puskarininkių) subjektyvius socialinės integracijos vertybinius bruožus. Tyrimas yra unikalus ir išskirtinis tuo, kad atskleidžia Y kartos karių socialinės integracijos vertybiškumo bruožus, kurių raiška karinėje tarnyboje yra socialinės įtraukties sąlyga. Tyrimas atliktas pusiau struktūruoto interviu būdu apklausus 22 Lietuvos kariuomenėje tarnaujančius ar tarnavusius kariškius. Straipsnyje pateikiami išskirtiniai kultūriniai aspektai (kūrybiškumo, darbo imitavimo, augimo, stagnacijos, naujovių bei proveržio slopinimo) leidžia apsvarstyti, su kokiais iššūkiais susiduria tikslinė grupė ir kaip ateityje vis didesniu iššūkiu taps Y kartos individų lūkesčiai karinėje tarnyboje.