Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2008, t. 10, nr. 2: Literatūrologija

Šiame straipsnyje nagrinėju prozininko Sauliaus Tomo Kondroto romanų religinės vaizdinijos lygmenį. Lietuvių literatūros kanone vyraujantis Dievo pavidalas – gamtoje įsikūnijęs, artimas žmogui, atlaidus Dievulis. Kondroto Dievas, priešingai – transcendentiškas gamtai, veikia moralinėje sferoje, jis neatlaidus ir kerštingas. Bandau įrodyti, kad šios transformacijos priežastys yra agrarinės visuomenės suirimas dėl prievartinės tarybinės modernizacijos, kurį tematizuoja Kondroto romanai, ir protestantiškosios teologijos įtaka, pasiekusi Kondrotą per modernistinių rašytojų, pirmiausia Williamo Faulknerio kūrinius.