Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2009, t. 11, nr. 3: Svetimosios kalbos

With the change of the status of the Russian language (from the state language to the national minority language) after the restoration of Lithuania’s independence and narrowing of the area of the Russian language functioning the interfering influence of the Lithuanian language system on that of Russian in Lithuania is growing. In the given language situation publicistic Russian texts serving as samples of correct speech corresponding to the norms of codified Russian could promote an increase in culture of Russian speech and preservation of Russian in Lithuania. The article deals with the analysis of the most typical cases of the violation of Russian norms in translations of the Lithuanian publicistic texts. In the overwhelming majority of cases deviations from the norms of Russian and mistakes in the very language are determined by the influence of the source language and are the result of literal translation. The most widespread mistakes are related to breaking of the Russian word usage rules that leads to the violation of such communicative qualities of speech as accuracy and logicality. Morphological norms are most frequently broken in the use of grammatical forms of different parts of speech and in the use of the infinitive constructions characteristic of Lithuanian. Syntactic norms are violated in the use of word-for-word translation of syntactic constructions, in stringing of subordinate clauses, in overloading of compound sentences with subordinate ones.

Akademinio diskurso tyrinėjimais nustatyta, jog retorinių strategijų vartojimas tekstuose skiriasi dėl jų žanro, disciplinos ir kultūrinio konteksto ypatumų. Šiame straipsnyje analizuojamas kalbotyros magistro darbo žanras, lyginama diskurso struktūravimo strategija – vidinių teksto nuorodų vartojimas – tekstuose, parašytuose Anglijos ir Lietuvos universitetuose. Tyrimui naudota 20 gimtakalbių ir 20 negimtakalbių studentų darbų anglų kalba. Nustatyta, jog kalbotyros magistro darbuose dažniausios nuorodos į pavyzdžius, o rečiausios – į visą darbą. Gretinamoji analizė parodė, jog negimtakalbiai vartoja daug mažiau vidinių teksto nuorodų, ypač į skyrius/skirsnius ir priedus, tačiau jie vartoja daug daugiau nuorodų į pavyzdžius. Negimtakalbiai painioja skyrius ir skirsnius bei vartoja daugiau nekonkrečių nuorodų; tikėtina, jog nekonkrečiomis nuorodomis bandoma kompensuoti konkrečių nuorodų stoką.

Linksnis yra kompleksinė ir daugialypė morfosintaksinė kategorija. Pasitelkus modernias Lingvistikos tyrimo paradigmas, kaip Kognityvinė Gramatika, ir pritaikius jos siūlomas analizės metodologijas, atsiveria naujos perspektyvos ištirti minėtosios kategorijos ne tik gramatinę, bet ir semantinę struktūrą bei tipologiškai palyginti semantinius lietuvių kalbos linksnio variantus su anglų kalboje sintaksinėmis raiškos priemonėmis žymimais linksnio atitikmenimis. Šiame straipsnyje, pritaikius minėtosios Kognityvinės Gramatikos iškeltas teorines prielaidas, siūlomą tyrimo metodologiją ir taikomus Tikslinio asmens ir Asmeninės erdvės konceptus, siekiama pristatyti prototipinę naudininko linksniu reiškiamą recipiento semantinę rolę, iškeliant lietuvių kalboje pastebėtus minėtosios rolės charakteristikos panašumus ir skirtumus ir palyginant juos su anglų kalbos gramatiniais bei semantiniais atitikmenimis, pastebėtomis lingvistinėmis galimybėmis, kurios padeda atskleisti kalbėtojų pasirenkamas lingvistines strategijas išreikšti tą patį semantinį vaidmenį skirtingose kalbose.

Straipsnyje nagrinėjama viena iš prancūzų kalbos sistemos ypatybių – leksinės analitinės konstrukcijos. Tyrimas atliekamas kiekybiniu ir kokybiniu aspektu, analizuojamas leksinių analitinių konstrukcijų pasiskirstymas prancūzų kalbos trijų funkcinių stilių tekstuose (meniniame, publicistiniame ir administraciniame), jų vertimo į lietuvių kalbą polinkiai, stiliaus ir vertimo kalbos sistemos vaidmuo parenkant leksinių analitinių konstrukcijų vertimo ekvivalentus. Nagrinėjama medžiaga tiriama kontrastinės lingvistikos, kiekybiniu, aprašomuoju metodu. Jos analizės rezultatai rodo, kad leksinių analitinių konstrukcijų dažnį prancūzų kalbos tekstuose determinuoja stilius, daugiau jų vartojama standartinės raiškos administracinio stiliaus tekstuose. Kiekybinės ir kokybinės vertimo pavyzdžių analizės duomenys (dažniausiai verčiama veiksmažodžiu, rečiau – daiktavardine konstrukcija ir rečiausiai – semantinių komponentų junginiais, t.y. kitos leksinės ir gramatinės raiškos vienetais), gauti panašūs stilistiškai skirtingų tekstų vertimo polinkiai leidžia manyti, kad vertimo vieneto parinkimas labiau priklauso nuo vertimo kalbos sistemos ypatybių, jos normos ir tik po to – nuo stiliaus.