Agora 2013, nr. 2

Viešoji valstybės erdvė ir informacija. Du esminiai dalykai, turintys įtakos kiekvienos šalies komunikavimo valdymui ir rezultatams. Spartus informacinių technologijų vystymasis ne tik išplėtė viešosios erdvės ribas ir sukūrė naujas erdves (kibernetinė erdvė), bet ir sudarė galimybes daryti dar didesnę teigiamą ar neigiamą įtaką valstybės gerovei. Viešoji informacinė erdvė – tai įvairialypis informacijos sklaidos laukas, vis dažniau tampantis skirtingų interesų susikirtimų vieta. Informacija kaip konfliktų priežastis ir sprendimo būdas skatina šalių vyriausybes ieškoti sprendimų, galinčių apsaugoti viešąją erdvę nuo atsitiktinių ar tyčinių grėsmių. Todėl informacijos, kaip valstybės strateginių išteklių, suvokimas reikalauja išnaudoti naujas formas, peržiūrėti prioritetus, keisti įstatymus ir taip užtikrinti informacinį šalies saugumą ir nepriklausomybę. Šiame straipsnyje bus aptarta informacinės doktrinos, kaip programinio dokumento ir vienos iš viešosios komunikacijos priemonių, svarba informaciniam valstybės saugumui.

Straipsnyje aptariama tradicinių karo, taikos, saugumo sampratų kaita veikiant informacinei visuomenei ir globalioms komunikacijoms. Pabrėžiamas karinių įtampų ir konfliktų sprendimui taikomų informacinio karo priemonių ir potencijų suvokimo neadekvatumas ir eventualios jų projekcijos visuotinio saugumo koncepcijos link. Nagrinėjamas kooperatinio saugumo modelis bei realistinė ir liberalioji jo interpretacijos, kintančios dėl informacinių technologijų. Pabrėžiamas metodologiškai produktyvus dispozityvinis šiuolaikinio saugumo refleksijos pobūdis, grindžiamas tinklinėmis ir dialoginėmis komunikacijomis. Išryškinami kontekstinių tarpusavio supratimo struktūrų ir santvarų aspektai, jų taikymo tarptautinėse praktikose pavyzdžiai.

This article is devoted to the analysis of Russian search for its soft power vision in the post-Soviet region from 1990 till 2010. It starts by presenting Russian interest in contemporary concept of soft power; its interpretations in political and academic discourses. It is argued that soft power for Russia is an alien and hostile term, but, paradoxically, at the same time Russian leaders and experts try to master this conceptually Western foreign policy language. The article specifies the “power to attract” potential of the Soviet Union and its gradual disintegration after the end of the Cold War. It is concluded that the Soviet foreign policy experience is too often underestimated in contemporary Russia. The decade of B.Yeltsin is represented by the absence of integrating ideology behind foreign policy practices in the post-Soviet region. This problem is tackled by the intellectuals and foreign policy experts after ideological separation of the Russian political elite from the West, which happened after 1996, when Y.Primakov changed the course of A.Kozyrev. The article presents initial competing ideas about the ‘Russian world’ – the concept, which later – with the help of political support and sympathies of the Orthodox Church – became the central foreign policy theme in the region. By the end of the V.Putin’s decade (already by 2007) one can observe a political consolidation under one general soft power vision, the ideological core of which is represented by the Russian World concept.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykiai yra temdomi įvairių nesusipratimų ir konfliktų. Kaip pagrindinė šių problemų priežastis dažnai įvardijama tautinių mažumų padėtis abiejose valstybėse. Pastaraisiais metais viešajame diskurse galima išgirsti nemažai abipusių – Vilniaus ir Varšuvos – kaltinimų dėl lietuvių tautinės mažumos padėties Lenkijoje arba lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Šio straipsnio tikslas – išgryninti pagrindines su Lietuvos lenkų tautine mažuma susijusias problemas ir išnagrinėti informacijos apie lenkų tautinę mažumą pateikimą internetinėje Lietuvos žiniasklaidoje. Straipsnyje yra išskiriamos ir aptariamos pagrindinės Lietuvos ir Lenkijos santykiuose įtampą keliančios su lenkų tautine mažuma susijusios problemos. Taip pat pateikiama pagrindinių Lietuvos naujienų portalų publikacijų analizė, atskleidžianti, kaip ir kur internetinėje žiniasklaidoje rašoma apie lenkų tautinę mažumą.

Žlugus Tarybų Sąjungai, Baltijos šalys ir Rusijos Federacija atsidūrė skirtingose geopolitinėse paradigmose. Šis faktas lemia įtampą Lietuvos, Latvijos, Estijos (viena geopolitinė paradigma) ir Rusijos (kita geopolitinė paradigma) tarpusavio santykiuose. Dėl šios priežasties yra svarbu atskleisti, kaip vienos valstybės visuomenė (šiuo atveju – Rusijos) vertina kitą valstybę ar valstybių grupę (šiuo atveju – Baltijos šalis). Šį tikslą padeda pasiekti žiniasklaidos tyrimai. Pateikiamame straipsnyje nagrinėjamas Baltijos šalių vaizdinys Rusijos internetinės žiniasklaidos tekstuose apie tarpvalstybinių santykių įtampą.