Socialinis ugdymas / Social Education 2009, t. 21

Straipsnyje apžvelgiami socialinių paslaugų poreikiai kaimo bendruomenėje, analizuojami aktualiausi socialinių paslaugų teikimo, asmeniui reikalingų paslaugų identifikavimo, informacijos apie socialines paslaugas teikimo klausimai, vartotojų lūkesčiai.

Straipsnyje nagrinėjamos galimybės mažinti vaikų socialinę atskirtį per vaikų dienos centrus. Aptariamos Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos vaikų dienos centrų veiklos problemos ir galimybės. Remiantis dviejų tyrimų duomenimis, atskleidžiamos esminės vaikų dienos centrų veiklos probleminės sritys ir pateiktos darbo veiklos gerinimo gairės.

The researchers from a wide range of countries devote a considerable attention to socio-cultural activity in a community emphasising the educative function of arts as crucial in developing individual's spiritual world and his/her perception of values. The purpose of socio-cultural activity is to allow for individual's social and cultural activity in the society. Socio-cultural activities at school facilitate prevention of social problems, reduce social exclusion and activate school community.

Įmonių vadybos ekspertai teigia, kad tobulinant vadovų veiklą, ugdant jų lyderystės gebėjimus yra daug nepanaudotų išteklių. Tobulinant vadovo funkcijas, jas derinant su veiklos pobūdžiu ir kitais organizacijos ypatumais, galima pasiekti didesnio socialines paslaugas teikiančios organizacijos veiklos veiksmingumo. Atlikus empirinį tyrimą devyniose socialines paslaugas teikiančiose organizacijose, buvo nustatyta, kad vadovų atliekamos funkcijos tik iš dalies atitinka sudarytąjį veiksmingo vadovo funkcijų modelį: per didelį dėmesį skiria bendrosioms valdymo funkcijoms, bet nepakankamai atlieka lyderio funkcijas.

Vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teisę į apsaugą, aprūpinimą ir dalyvavimą, kai šito negali arba nenori daryti jo tėvai. Viena iš prioritetinių vaiko globos formų – vaiko globa šeimynoje, kurioje stengiamasi vaikui užtikrinti tokias sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai (Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, 2003). Šio straipsnio tikslas – aptarti vaiko globos šeimynoje ypatumus. Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama šeimynos atsiradimo prielaidos, steigimo ir finansavimo mechanizmas; antroje – empirinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys šeimynų globėjų kompetencijos globojant vaikus raišką.

Šiuolaikinėje visuomenėje vykstantys visuomeniniai bei socialiniai pokyčiai lemia ir šiuolaikinių vaikų globos institucijų valdymo pasikeitimus, įgyjančius strateginio valdymo pobūdį, padedančius veiksmingai numatyti ir įgyvendinti organizacijos paskirtį, tikslus ir užduotis. Šiame straipsnyje analizuojami specialiųjų poreikių vaikų socializacijos strategijos numatymo ir įgyvendinimo žingsniai socialinės globos institucijoje. Pristatomas institucijos strategijos proceso modeliavimas, apėmęs 12 metų (1992–2004 m.) vadovavimo institucijai laikotarpį, per kurį strategijos sudėtinių dalių pagrįstumas buvo tobulinamas bei tikrinamas įvairiais moksliniais tyrimais, patvirtinusiais neįgalių vaikų socializacijos strategijos veiksmingumą. Pateikiama institucijos strategijos įgyvendinimo patirtis remiasi gilia ir plačia mokslinės literatūros analize, lėmusia savito ir originalaus vaikų globos institucijų strateginio valdymo modelio sukūrimą.

Straipsnyje atskleidžiamas socialinių darbuotojų, dirbančių vietos savivaldos institucijose, požiūris į įgytas kompetencijas. Akcentuojama, kokių gebėjimų ir žinių, reikalingų dirbant socialinį darbą vietos savivaldos institucijose, socialiniai darbuotojai yra įgiję, kokių kompetencijų stinga, pateikiami įgytų kompetencijų skirtumai atsižvelgiant į respondentų amžių, teritorinį pasiskirstymą, darbo stažą.

The article reviews needs for social services in rural communities, analyses provision processes of the most needed services and discusses issues related to identification of individually needed services, provision of information on social services and concretisation of expectations and needs of service users.

The article examines the possibilities for reducing children’s social exclusion through Children Day-Centres. It discusses the problems and opportunities related to the work of Children Day-Centres in Panevėžys, Šiauliai, and Klaipėda. Based on the data from two studies, the major problem areas related to the activities of the Children Day-Centres are brought to light and the guidelines for improving the work are presented.

The researchers from a wide range of countries devote a considerable attention to socio-cultural activity in a community emphasising the educative function of arts as crucial in developing individual’s spiritual world and his/her perception of values. The purpose of socio-cultural activity is to allow for individual’s social and cultural activity in the society. Socio-cultural activities at school facilitate prevention of social problems, reduce social exclusion and activate school community.