Socialinis ugdymas / Social Education 2022, t. 58, nr. 2

The contemporary labor market highlights one of the major challenges: the acute demand for a qualified work force. Challenges regarding skilled workforce are also reflected in the World Competitiveness Index: according to the 2019 data Lithuania is ranked 124th out of 141 countries in terms of finding skilled workers. It is also expected that in 2030 9 out of 10 new jobs in the European Union will require highly qualified workers (CEDEFOP, 2018). This forecast means that Lithuania will have to compete for highly qualified talent in the context of foreign countries, since a workforce with appropriate competencies is a necessary condition for a high added value economy. The vocational education institutions responsible for skilling and upskilling workforces have been urged to become more active and innovative in preparing people for this ever-changing world of work (Clayton & Harris, 2018). For these reasons, it is important to analyze and understand how the competitive professionals should be developed. The presented research paper continues the series of the research (Stupeliene, 2021; Ciuciulkiene, Tandzegolskiene, & Stupeliene, 2022) about the role of professional teachers and vocational masters, whose target is an educated, well-oriented and skillful specialist. The main aim of this research is to analyze the development of the competencies of vocational educators who work as profession teachers at vocational centers and schools and are business representatives, masters who work at the enterprises and organize professional practice for the vocational students. The qualitative research was conducted. The data were collected during the semi-structured interview. There were interviewed 10 professional vocational teachers-masters from several Lithuanian vocational schools. The performed quantitative content analysis revealed the tendencies of the competence thesaurus of the professional vocational teachers-masters which is developed in the process of work-based learning. The most significant directions of competence development highlight the relevance of didactic competence, psychological skills, the inclusive education challenges which demand from educators socio-medical competencies as well.

The European Pillar of Social Rights states that “Everyone has the right to quality and inclusive education, training and life-long learning in order to maintain and acquire skills that enable them to participate fully in society and manage successfully transitions in the labour market”. The main emphasis of all education policy efforts in the European Union have been along the axis of inclusion. The UN Convention on the Rights of People with Disabilities (CRPD) and the UN Convention on the Rights of the Child (UNCRC) together define the rights and duties of the parents of disabled children as well, while clearly define the duties of public actors. The research outcomes of the ELPIDA and Parenting Together (PAT) projects – to be presented at the conference – have contributed to understanding the capacity building needs of parents of children with intellectual disabilities and that of professionals collaborating with them, also contributing to the definition of state actors’ responsibilities. The two projects focused on children of different age groups and thus different needs. The evidence based ELPIDA project, had been chosen for the Zero Award 2020.

Remiantis Lietuvos ir užsienio moksline, pedagogine ir psichologine literatūra, norminiais valstybės dokumentais, straipsnyje analizuojamos vaikų gerovės formavimo(si) prielaidos, teoriškai pagrindžiama gerovės samprata bei jos raiškos kontekstai ugdymo procese. Taikant socialinių mokslų teorines prieigas, sukurta priemonė (teorinis-empirinis modelis) vaikų gerovės mokykloje edukacinių veiksnių raiškai analizuoti. Empirinio tyrimo analizės pagrindu pristatytas vaikų gerovės raiškos edukacinių kontekstų turinys ir prasmės. Pateikiami vaikų gerovę formuojančių edukacinių veiksnių tyrimo rezultatai bendrojo ugdymo mokyklose.

Pagrindinis autorių tikslas šiame straipsnyje – atskleisti šiuolaikinių tyrimų teorinės ir praktinės socialinės emocinės struktūros bei sistemos paieškų analizę. Autoriai daugiausia dėmesio skiria sprendimams, skatinantiems vertybių internalizavimą, socialinio emocinio intelekto ugdymą ir universalių prototipų paiešką. Mokytojai vis lanksčiau integruo ja socialinio emocinio ugdymosi metodus mokyklose ir kitose socialinio ugdymo įstaigose. Siekiama, kad prototipai būtų prieinami visiems, ypač turintiems tam tikrą socialinę atskirtį, socialinės rizikos vaikams, NEET jaunimui ar konkrečioms etninėms grupėms (pvz., romams). Remiantis tarptautinių konferencijų, seminarų ir diskusijų, sumodeliuotų pagal į ateities seminarų metodologiją1 , analize, tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokius veiksnius turi atlikti švietimo įstaigų vadovai ir švietimo pagalbos specialistai, siekiant, kad įtraukiosios mokyklos reforma Lietuvoje būtų sėkminga. Analizuojami veiksniai apima tris dimensijas: struktūrinę, socialinius ir emocinius modelius bei tvarumo ir kokybės sampratas. Buvo įvertinti tam tikri veiksniai, tinkantys daugiau nei vienai dimensijai, todėl buvo nustatyti keturi sutampantys paslaugų, įsipareigojimo, prasmingo mokyklos organizavimo proceso ir visapusiško mokyklos vaidmens bendruomenėje aspektai. Mūsų rezultatai pabrėžia sisteminį įtraukiojo švietimo pobūdį, siekiant įtvirtinti įtraukiosios mokyklos sampratą. CASEL2 platforma praturtina socialinį ir emocinį mokymąsi kaip procesą, kurio metu mo kiniai ar suaugusieji ne tik įgyja ir efektyviai pritaiko žinias, nuostatas ir įgūdžius, reikalingus pozityviam elgesiui ugdyti, emocijoms suprasti ir valdyti, jausti ir atjausti kitus, bet ir kuria bei palaiko pozityvaus požiūrio plėtotę. Šis procesas apima žinių, įgūdžių ir nuostatų kom petencijas, turinčias įtakos mokinių bendradarbiavimo su studentais kokybei ir jų gebėjimui prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo sudėtingumo ir orientuotis jame.

Straipsnyje mokslinės ir kitos (statistinės, dokumentų) literatūros analizės ir empirinio tyrimo pagrindu siekiama atskleisti socialinių darbuotojų požiūrį į mediacijos (tarpininkavimo) metodo taikymą socialinių paslaugų organizacijose, aptariami pasirinkto tyrimo teoriniai aspektai, pagrindžiama mediacijos samprata kaip prielaida taikiu būdu spręsti konfliktus, pateikiama informacija apie mediacijos metodo įgyvendinimo socialinių paslaugų organizacijoje etapus. Tyrimas atliktas taikant apklausą raštu, naudojant atvirojo tipo klausimyną. Tyrimo im tis – 4 socialiniai darbuotojai, išklausę įžanginius mediacijos mokymų kursus, darbe taikantys mediacijos metodą ir dirbantys socialinių paslaugų organizacijose. Tyrimas patvirtino teorinius mediacijos metodo taikymo teiginius, jog socialiniame darbe dažniausiai sprendžiami socialiniai konfliktai, kurie yra tarpasmeninio ir bendruomeninio pobūdžio. Nors poreikis taikyti mediacijos metodą yra pozityvus ir geranoriškas, tačiau šis metodas taikomas tik pavieniams atvejams. Socialiniai darbuotojai, taikantys mediacijos me todą, susiduria su skirtingu socialinių paslaugų organizacijų vadovų požiūriu, nors dauguma pabrėžia geranoriškumą ir pritaria, bet yra ir skeptiško, abejingo požiūrio, o kolegos dažniausiai užima negatyvią arba nesidomėjimo poziciją. Socialinių paslaugų organizacijų klientai, nors dažniausiai ir nežino apie mediacijos metodą, paaiškinus jiems suprantama kalba, teisingai supranta, motyvuotai dalyvauja ir būna patenkinti gautu rezultatu. Socialiniai darbuotojai, pradėję taikyti mediacijos metodą socialinių paslaugų organizacijoje, akcentuoja šio metodo taikymo pranašumus kaip galimybę sėkmingai spręsti konfliktus taikiu būdu pradinėje jų stadijoje ne tik klientams, bet ir darbuotojų ginčams ir siūlo socialinių paslaugų organizacijų steigėjams ir vadovams inicijuoti ir įgyvendinti mediacijos metodo taikymą.

Šiame straipsnyje pristatoma inovatyvios pilietinės edukacijos projekto praktika, adaptuojant integruoto mokymosi metodiką „Pilietis“ darbui su kaimo vietovių jautriausių grupių vaikais ir jaunimu. Pasitelkiant veiklos tyrimo dalyvaujant strategiją, atlikti giluminiai interviu su jaunimo centre (1), vaikų dienos centre (3) ir atvirose jaunimo erdvėse (1) keturiose skirtingose kaimiškose gyvenvietėse dirbančiais jaunimo darbuotojais, kurie įgyvendino vie tinius projektus. Rezultatai parodė, kad pilietiškumo interpretacija ugdant vaikus ir jaunuolius iš jautresnės aplinkos turėtų būti kontekstualizuota konkrečiose situacijose ir integruota į individualius poreikius, siekius bei galimybes. Rezultatai suteikia įžvalgų, kaip plėtoti pilietinį ugdymą dirbant su jautriausių grupių vaikais ir jaunimu mažesnėse gyvenvietėse.

In order to remain competitive in this dynamic environment, it is important to look for new forms of work that would enable public and private sector companies and ins titutions to perform their work more efficiently and with higher quality. In order to achieve efficiency and quality, there is a tendency in most organizations to delegate specific work and activities not to individual employees, but to their teams. The many-sided education of a child can be realized only then when there are positive strong relations among the members of a pedagogical team. Teamwork is more effective if team members collaborate with each other. Sometimes it happens that the team of educators does not form. There are several reasons for the non-formation of the pedagogical team, such as unfavorable working conditions, unwillingness to communicate with other members working in the preschool group, burning out, etc. The absence of collaborative team provokes the problematic questions, the answer to which may reveal the importance of collaboration in teamwork. The questions are: how does the teamwork of teachers working in the class of a pre-school educational institution take place? How do educators value their collaboration in the team? After the analysis of the study findings, it was possible to conclude that teamwork is one of the essential components that help achieve the positive educational results. The research findings showed that collaboration is directly related to the quality of teamwork, team building and maintaining a good psychological climate.