Žmogus ir žodis / Man and the Word, 2006, t. 8, nr. 4: Filosofija

Jean Paul Sartre'o filosofija neabejotinai priklauso fenomenologinės filosofijos tradicijai. Šiame straipsnyje analizuojama kaip Sartre'as sprendžia intersubjektyvumo problemą. Mano tikslas atskleisti sartrišką intersubjektyvumo sampratą Husserlio fenomenologijos kontekste. Intersubjektyviuose santykiuose Sartre'as akcentuoja ne tai, kaip aš suprantu kitą, bet kaip kitas žvelgdamas į mane konstituoja mano savijautą. Kito žvilgsnis į mane man leidžia suvokti save kaip objektą kitam Žvilgsnio fenomenologija atskleidžia ne tik mano kovą su kitu, bet ir tai kaip aš tampu objektu esančiu pasaulyje. Tačiau Sartre'o intersubjektyvumo samprata yra vienpusiška ta prasme, jog ji santykį su kitu traktuoja kaip nepaliaujamą kovą. Arba kitas savo žvlgsniu mane paverčia instrumentu, arba aš savo žvilgsniu paverčiu instrumentu kitą. Kito savastis tokiame santykije nepasiekiama, nes pats žvilgsnis yra objektyvuojantis ir reprezentuojantis.