Spalvos ir juostos: akademinės lietuvių skautijos istorija, 1924– 2024

Abstract

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje vyko profesoriaus Egidijaus Aleksandravičiaus knygos „Spalvos ir juostos: akademinės lietuvių skautijos istorija, 1924– 2024“ pristatymas. Pristatyme dalyvavo: Algirdas Antanas Avižienis (Vytauto Didžiojo universitetas, Kalifornijos universitetas), Daiva Kuzmickaitė (Mykolo Riomerio universitetas), Jolita Buzaitytė-Kašalynienė (Vilniaus universitetas) ir knygos autorius Egidijus Aleksandravičius. Lietuvių akademinės skautijos pradžių pradžios klausimai gali būti keliami su kantrybe, ramia pakanta, skeptiška išmintimi. Pirmiausia svarbu ieškoti kompromiso tarp bendrųjų atgimusios Vasario 16-osios Respublikos pilietinės visuomenės raidos bruožų (kaip vieno ryškaus atvejo analizė) ir neabejotino lietuviškos akademinės skautijos unikalumo, priklausiusio nuo kelių laisvų individualybių apsisprendimo ir valios. Tai reiškia, kad verta bandyti nustatyti vardus tų, kurie viską pradėjo. O tada pamėginti išsiaiškinti, kokios aplinkybės jiems darė įtaką, kokie individualūs psichologiniai faktoriai galėjo veikti. Dabar manytume, kad tą išaiškinti padėtų bent kelios apmąstytinos plotmės: pirmiausia – lietuviškosios skautijos nacionaliniai ypatumai, kurie leistų susigaudyti unikalioje akademinės skautybės prigimtyje, tuomet – Lietuvos pilietinės visuomenės brandos savybės, ir trečia – akademinio sluoksnio formavimasis bei studentiško korporatyvumo kultūros iššūkiai Lietuvos (nuo 1930 m. – Vytauto Didžiojo) universitete.