Studentų dvasingumo komponentų ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajos
Batutytė-Paimbrekienė, Lina |
Tyrimo tikslas – nustatyti studentų dvasingumo bei atskirų jį sudarančių komponentų ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės atskirose jos srityse sąsajas. Tyrime dalyvavo 236 Vytauto Didžiojo universiteto 1-4 kurso dieninių bakalauro studijų studentai (vyrai ir moterys). Dalyvavo 62 (26,3%) vaikinai ir 174 (73,7%) merginos. Tyrimas buvo atliktas paskaitų metu anketavimo būdu. Buvo naudojamos 2 metodikos: 2003 metais Fetzer instituto sukurtas „Daugiakomponentis dvasingumo vertinimas sveikatos tyrimuose“, bei J. E. Ware Jr. 1992 metais sudarytas SF-36 klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad studentai, pasižymintys didesniu dvasingumu, pasižymi geresne su sveikata susijusia gyvenimo kokybe kai kuriose jos srityse nei mažiau dvasingi studentai: dvasingesni studentai pasižymi geresniu bendruoju sveikatos vertinimu, mažesniu veiklos apribojimu dėl emocinių sunkumų bei geresne emocine būkle. Didesnis bendras studentų dvasingumas nėra susijęs su didesniu fiziniu aktyvumu, mažesniu veiklos apribojimu dėl fizinių sunkumų, mažesniu patiriamu skausmu, didesniu energingumu/gyvybingumu, geresne socialine funkcija ar geresne bendra su sveikata susijusia gyvenimo kokybe. Prognozuojant studentų su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sritis, atskiri dvasingumo komponentai yra skirtingai svarbūs: stipriausiai su geresne studentų gyvenimo kokybe yra susijęs atlaidumas, kuris prognozuoja mažesnį veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų, geresnį bendrąjį sveikatos vertinimą, didesnį energingumą/gyvybingumą, geresnę socialinę funkciją, mažesnį veiklos apribojimą dėl emocinių sunkumų, geresnę emocinę būklę, mažesnį patiriamą skausmą; dvasinė įveika prognozuoja mažesnį veiklos apribojimą dėl fizinių negalavimų bei mažesnį patiriamą skausmą; prasmės jausmas prognozuoja mažesnį patiriamą skausmą; lytis taip pat svarbi kai kurioms su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sritims: ji prognozuoja bendrąjį sveikatos vertinimą bei veiklos apribojimą dėl emocinių sunkumų (vaikinų geresnis bendrasis sveikatos vertinimas bei mažesnis veiklos apribojimas dėl emocinių sunkumų); nei vienas iš dvasingumo komponentų nėra reikšmingai susijęs su studentų fiziniu aktyvumu.
The aim of the study was to assess the relations between spirituality, it‘s components and the areas of health related quality of life. The subjects of the study were 236 men and women, Vytautas Magnus University 1 – 4 year undergraduate students, 62 (26,3%) men and 174 (73,7%) women. The questionnaires were given for students during their lectures. Methodologies used: „Multidimensional Measurement of Religiousness/Spirituality for Use in Health Research” (Fetzer institute, 2003) and Short Form 36 Medical Outcomes Study Questionnaire (Ware, 1992). The results of the study showed that more spiritual students possess better scores in several areas of quality of life: their general health, role – emotional and mental health is better than less spiritual students’. However no relations were found between spirituality and these areas of health related quality of life: physical functioning, role – physical, bodily pain, vitality, social functioning, general health related quality of life. The results of the study also showed that spirituality components are not equal in explaining different areas of health related quality of life: the most important is forgiveness, which explains role – physical, better general health, higher level of vitality, better social functioning, role – emotional, better mental health, less bodily pain. Spiritual coping explains role physical and less bodily pain; meaningness explains less bodily pain; gender is also important in explaining some areas of health related quality of life: it explains general health and role – emotional (men have better general health and better role – emotional than women). No spirituality components were associated with physical functioning.