Politikų komunikacija socialiniuose tinkluose: sociolingvistinis aspektas
Kalinauskaitė, Kamilė |
Naujų informacijos sklaidos kanalų atsiradimas inspiruoja nusistovėjusių komunikacijos procesų pokyčius tarp įvairių visuomenės grupių, todėl tai neišvengiamai paliečia ir politikus, bendraujančius su visuomene, potencialiais rinkėjais. Nepaisant čia galiojančių taisyklių bei iššūkių, socialinės medijos atveria politikams plačias komunikavimo galimybes (greitai, lengvai, nevaržomai ir nebrangiai pasiekiama didelė auditorijos dalis, žiniasklaidos kaip tarpininko eliminavimas ir kt.), todėl vis dažniau ši erdvė pasitelkiama ne tik tarpasmeninei, bet ir politinei komunikacijai. Politikų, kaip ir kitų visuomenės grupių savireprezentacija neatsiejama nuo kalbos. Jai įtakos turi ne tik aplinka, socializacijos procesai, bet ir tam tikrą ideologiją propaguojančios partijos atstovavimas, užimamos pareigos, amžius, išsilavinimas, lytis ir netgi individualios asmens charakterio savybės. Lietuvos politikų komunikacija socialiniame tinkle „Facebook“ sociolingvistiniu aspektu yra mažai tyrinėta sritis, todėl šio magistro darbo tikslas - išanalizuoti, apibūdinti ir palyginti dvidešimties pasirinktų politikų komunikaciją socialiniame tinkle „Facebook“ lyginant juos pagal priklausymą tam tikrai partijai, lytį ir individualumą. Tikslui pasiekti analizuojamos 25 kalbinės raiškos priemonės, o taikant diskurso analizės strategiją ir naudojant kiekybinę bei kokybinę turinio analizę, bandoma atskleisti, kuo panašūs ar skirtingi atskirų partijų, skirtingų lyčių bei politikų sociolingvistiniai portretai. Apibendrinant empirinio tyrimo rezultatus ir atsakant į tyrimui iškeltus klausimus galima teigti, kad nors visoms partijoms būdingos panašios kalbinės raiškos priemonės (epitetai, įterpiniai, tarptautiniai žodžiai, retoriniai klausimai bei sušukimai ar metaforos), sociolingvistiniai skirtumai egzistuoja ir jie lemia tai, kad vienos partijos labiau linkę į emocionalumą, ryšio su auditorija kūrimą, kitoms svarbesnis profesionalumo, solidumo, galios demonstravimas. Iš dalies pasitvirtino ir genderlektų teorija: nors lyginant lingvistinius partijų portretus pagal politikų lytį negalima sakyti, kad tam tikros kalbinės raiškos formos būdingos tik vienai šių grupių, tapo aišku, kad emocijų rodymas, paslaptingumas ar perteklinė kalba būdinga gali būti skiriamąja vyrų lingvistine ypatybe, o išsilavinimo ar statuso iškomunikavimas – moterų. Vertinant kiekvieno politiko lingvistinį portretą individualiai galima patvirtinti, kad kalbinei raiškai įtakos turi ne tik sociolektai, genderlektai, bet ir idiolektai – kiekvienam žmogui individualiai būdingos charakterio savybės, vertybiniai įsitikinimai ir pan.
Emergence of new information dissemination channels inspires changes of established communication processes between different groups of society, so it inevitably effects and politicians, who communicate with the public, potential voters. In spite of existing rules and challenges, social media opens politicians wide communication capabilities (quickly, easily, freely and inexpensively available large part of the audience, by elimination of intermediary, etc.), so more often this space is used not only interpersonal, but also in political communication. Self-promotion of politicians, as well as of other society groups is inseparable of the language. It is affected not only by environmental, socialization processes, but also by representation of a certain ideology promoting party, occupation, age, education, gender, and even by individual personal qualities of character. Communication of Lithuanian politicians in social network of Facebook in sociolinguistic aspect is poorly investigated area, so the aim of this master work – to analyze, describe and compare communication in Facebook social network of twenty selected politicians, comparing them by belonging to certain party, gender and personally. 25 means of linguistic expressions are used to reach the goal. Similarities and differences of each parties, different genders and sociolinguistic portraits of politicians are attempted to be revealed by applying strategy of discourse analysis and qualitative analysis of content. To summarize the results of empirical investigation and in response to the investigation of the issues raised can be said that although all parties with similar linguistic means of expression (epithets, insertions, international words, rhetorical questions and exclamation or metaphors) sociolinguistic differences exist and they determines the fact that some parties are more prone to emotional communication for development of audience, while others are more for professionalism, solidity and power demonstration. Genderlect theory was also partly proven: while comparing linguistic parties portraits by politicians sex cannot be said that certain linguistic expressions are specific to one of these groups, it became clear that the emotional topic, mystery or redundant language characteristic can be a dividing feature of men linguistic, and communication of education or status a feature of women. By evaluation of linguistic portrait of each politician can be confirmed that linguistic expression are influenced not only by sociolects, genderlects, but also by idiolects – qualities of character, beliefs of values and etc.