Ryšių su šeima reikšmė nuteistųjų iki gyvos galvos psichologinei adaptacijai įkalinimo įstaigoje
Staniulėnienė, Aistė |
Tyrimo tikslas - atskleisti ryšių su šeima reikšmę nuteistųjų iki gyvos galvos psichologinei adaptacijai įkalinimo įstaigoje. Tyrime dalyvavo šeši tiriamieji: visi tiriamieji – vyrai, atliekantys bausmę Pravieniškių pataisos namuose, bei nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Tiriamųjų amžius yra nuo 38 iki 54 metų, įkalinimo laikotarpis nuo 17 iki 31 metų. Tiriamųjų atranka - tikslinė. Tyrimas atlikas Interpretacinės fenomenologinės analizės metodu, remiantis Jonathan A. Smith ir Mike Osborn (2007) metodologiniais nurodymais. Tiriamųjų apklausai naudotas pusiau struktūruotas interviu, kurio metu buvo klausiama: Ar tau svarbus artimųjų palaikymas?; Papasakok, kaip tau sekasi palaikyti ryšį su artimaisiais, būnant įkalinimo įstaigoje.; Papasakok, ko tau bendraujant su artimaisiais trūksta labiausiai.; Kaip šeimos palaikymas/nepalaikymas prisideda prie kasdieninės tavo savijautos esant įkalinimo įstaigoje? ir pan. Tokiu būdu siekta atskleisti ryšių su šeima reikšmę nuteistųjų iki gyvos galvos psichologinei adaptacijai įkalinimo įstaigoje, bei su kokias sunkumais šie nuteistieji, susiduria siekdami palaikyti ryšius su šeima. Tyrimo rezultatai parodė, kad ryšio su šeima palaikymas, nuteistojo iki gyvos galvos, psichologinei adaptacijai įkalinimo įtaigoje, reikšmingas dėl: motyvacijos gyventi, socialinių įgūdžių palaikymo, geresnės psichologinės savijautos, gero elgesio motyvacijos, materialinės pagalbos taip pat padeda užsimiršti, mažina stresą, tačiau ir sukelia kaltės/bejėgiškumo pojūtį, įvairius nemalonius jausmus, įvairias baimes, bei jautimąsi našta. Siekiant palaikyti ryšius su šeima, nuteistieji iki gyvos galvos susiduria su tokiais sunkumais, kaip pasimatymų trūkumas, ribotas bendravimas, fizinio kontakto trūkumas, nepalankios sąlygos/taisyklės įkalinimo įstaigoje, atitolinantis santykius kalėjimo laikotarpis, bei artimojo nenoras bendrauti.
The aim of the study was to indicate the importance of family relations for life-sentence prisoners' psychological adaptation in penitentiary institutions. The study involved six participants: all participants – male, performing Pravieniškės penalty and sentenced to life imprisonment. The age are from 38 to 54 years, imprisonment period from 17 to 31 years. Observational selection - target. Study is performed on an Interpretative Phenomenological Analysis, according to Jonathan A. Smith and Mike Osborn’s (2007) methodological guidelines. The survey used a semi-structured interview, questions were as follows: Is your family support important for you? Tell me, how you keep in touch with your family while being in prison. Tell me, what you in communicating with family are missing most, how a family support / or not support contributes to your daily well-being in prison , etc. Therefore the importance of communication with family for life-sentence prisoners psychological adaptation in penitentiary institutions was revealed and the difficulties these prisoners confront to maintain contact with the family. The results proved that family relations are supporting and important for life-sentence prisoners' psychological adaptation in penitentiary institutions for: material support, better psychological well-being, social skills support, motivation of good behaviour, motivation to live, also help to forget, reduce stress caused by fault/helplessness feeling, various fears, unpleasant feelings. In order to communicate with family, life-sentence prisoners faced with such difficulties as limited communication, unfavourable conditions/rules in prison, lack of meetings and physical contact, long detention period which delays the relationship and close people’s unwillingness to communicate.