Emocionalių žodžių poveikis dėmesio mirksnio efektui
Krupavičiūtė, Reda |
Kasdienybėje žmogus susiduria su daug įvairios informacijos, kurią jis priima regėdamas, girdėdamas ir liesdamas. Vienu metu individas geba priimti daug išorinių ir vidinių signalų, tačiau negali visų jų apdoroti ir identifikuoti. Dėmesio pagalba jis atsirenka tą informaciją, kuri esamu momentu jam yra reikšmingiausia, taigi, dėmesio procesas yra apibrėžiamas kaip psichinės veiklos kryptingumas (Bowman, Wyble, 2007). Vienas iš naujausiai nagrinėjamų dėmesio proceso ypatumų yra Dėmesio Mirksnio efektas (angl. Attentional Blink). Šis fenomenas apibrėžia laiko tarpą, reikalingą vieno objekto suvokimui, t.y. žmogus priimdamas informaciją, kol apdoroja vieną objektą (nustato jo sensorines savybes, jas susieja į visumą ir atpažįsta), tuo momentu jis negeba priimti kitų. Raymond et al. (1992), Dėmesio Mirksnio efekto sąvokos autorius, nurodė apytikslę šio reiškinio trukmę, kuri lygi 180 – 270 milisekundžių. Šio darbo metodologija sudaryta, remiantis kitų autorių (Arnell et al., 2007; Bowman, Wyble, 2007; Ganis, Patnaik, 2009; Kelly, Dux, 2011; Langley et al., 2008; Miyazawa, Iwasaki, 2010; Scwabe, Wolf, 2010 ir kt.) atliktais tyrimais: Dėmesio Mirksnio efektas yra analizuojamas stimulus pateikiant pagal greitą nuoseklią vizualinio pateikimo seriją ir tiriamieji yra instruktuojami iš pateiktos sekos įvardinti apibūdintą taikinį (-ius). Stimulinė medžiaga tokio pobūdžio tyrimuose yra labai įvairi: žodžiai, raidės, skaičiai, simboliai, fotografijos, paveikslai ir pan. Šiame tyrime buvo pasirinkti žodžiai ir tarp jų įsiterpiančios simbolių grupės. Tarp žodžių – taikinių, kuriuos tiriamiesiems reikėjo įvardinti, įsiterpdavo skirtingas trikdžių kiekis. Magistro darbe buvo siekiama išanalizuoti emocionalių žodžių poveikį Dėmesio Mirksnio efektui. Todėl tiriamiesiems buvo pateikiami žodžiai, kurie autorių (Anderson, 2005; Arnell et al., 2007; Huang et al., 2008) darbuose minimi, kaip turintys emocinį reikšmingumą. Be to, šio darbo tiriamieji turėjo individualiai įvertinti pateiktų žodžių emocionalumą. Taip pat, darbe siekta išsiaiškinti apie skirtingų informacijos apdorojimo lygių poveikį Dėmesio Mirksnio efektui. Todėl tiriamieji buvo instruktuojami iš pateiktos stimulų sekos, pasakyti žodį: a) kuris buvo parašytas didžiosiomis raidėmis (struktūrinis informacijos apdorojimo lygis); b) kuris rimuojasi su žodžiu „sakinys“ (akustinis informacijos apdorojimo lygis); c) kuris yra priskiriamas kategorijai „gamta“ (semantinis informacijos apdorojimo lygis). Šiame darbe nagrinėjami analizuojančių Dėmesio Mirksnio efektą autorių tyrimai, naudojama panaši metodologija, o remiantis tyrimo rezultatais ir išvadomis, suformuluotas Dėmesio Mirksnio efektą aiškinantis modelis.
The Attentional Blink effect was first described in 1992 by Raymond et al. It is a phenomenon, when humans are required to detect two targets (T1 and T2) in a rapid serial visual presentation (RSVP), the majority cannot correctly report T2, if it occurs within 170 – 270 ms. Besides, if T2 immediately follows T1, performance is often being rather good and it is called Lag1 sparing effect. The Attentional Blink effect is time period, which is necessary for a conscious objects perception. The purpose of this work was to analyze emotional words influence on the Attentional Blink effect. There were two stages of research. At first, subjects had to identify two targets in a RSVP stream. Moreover, one of them, the second target was described by the featured (word in upper case; word, which rhymes with “sakinys”) and categorical (word, which depend on category “nature”) information. So it was three task-sets, when is necessary a) structural level of processing; b) acoustic level of processing; c) semantic level of processing. In the second stage of the research subjects had to attribute first targets to “emotional” or “neutral” category. According to results of the research, emotional words did not influence on the Attentional Blink effect. Besides, it was shown, that words which was necessary identify using just semantic level of processing and detailed structural or acoustic level of processing was not significant, it reduced Attentional Blink effect.