Vadovėlyje pateikiamos savarankiškam mokymuisi pritaikytos pamokos, paruoštos remiantis standartizuotu ir pasauliniu mastu pripažįstamu japonų kalbos testu JLPT (angl. Japanese Language Proficiency Test). Trečioji vadovėlio dalis atitinka trečiąjį testo lygį (JLPT3). Pamokose siekiama lavinti pagrindinius kalbos įgūdžius (skaitymą, rašymą, klausymą), išsamiai supažindinti su gramatika, palaipsniui plėsti žodyną ir pateikti papildomų žinių apie kultūrinius Japonijos ypatumus. Vadovėlį papildo interaktyvius elementus pateikianti internetinė svetainė japonukalba.vdu.lt.

Šalies įvaizdžio valdymo praktikos sukelia daug dilemų, todėl turi tiek proponentų, tiek priešų. Ne išimtis čia yra ir Lietuva. Viena vertus, žiniasklaidoje piktinamasi, kad Lietuva užsienyje pristatoma kaip skurdi šalis ar Hanibalo Lekterio gimtinė, kita vertus, klausiama, ar tinkamai ir efektyviai panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai, juos investuojant į tokias neapčiuopiamas ir racionaliai sunkiai paaiškinamas veiklas kaip kultūros diplomatija ar šalies prekės ženklas. Juk šalies įvaizdis – tai beveik magiškas asociacijų ir simbolių debesis, tvyrantis neapčiuopiamos užsieniečių masės galvose. Ar galima teigti, kad jis galėtų lemti tokius racionaliai suskaičiuojamus dalykus kaip šalies ekonomika, turistų srautai ar žmonių gyvybė karuose? Pagrindinė šalis, kuria Autorius domisi ir kurios pavyzdžių daugiausia pateikia knygoje, yra Japonija. Ir ne tik todėl, kad su šia šalimi yra susijęs asmeniškai ir čia atlieka daugumą savo tyrimų. Jo manymu, kaip tik Japonijos šios srities laimėjimai galėtų padėti Lietuvai atsakant į tam tikrus klausimus, sprendžiant dilemas ar renkantis priemones.

Šiame straipsnių ir konferencijos pranešimų rinkinyje pristatoma Rytų Azijos (Japonijos, Kinijos ir Korėjos) studijų raida Lietuvoje, didžiausią dėmesį skiriant japonologijai. Dauguma rinkinyje pateikiamų pranešimų buvo skaityti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Azijos studijų centro organizuotoje tarptautinėje konferencijoje „Japonologija bendrosios Lietuvos orientalistikos kontekste: istorija ir dabartis“ (2011 m. lapkričio 3–4 d.), skirtoje centro 10-ies metų jubiliejaus paminėjimui. Tarptautinės konferencijos ir straipsnių rinkinio leidybos rėmėjas – Japonijos fondas.