Mokomoji priemonė – tai PDF formatu išleistas elektroninis leidinys "Lietuvių kalbos kolokacijos: vartojimas, mokymas(is) ir vertimas" ir būtina jo dalis – internetinė svetainė, kurioje galima interaktyviai atlikti kai kurias mokomosios priemonės užduotis, pasitikrinti atsakymus, peržiūrėti komentarus. Elektroniniame leidinyje yra dvi dalys: pirmoji knygos dalis „Kolokacijų mokymas(is)“ pirmiausia skirta mokytojams ir dėstytojams, kurie moko lietuvių kalbos kaip svetimosios, studentams filologams, kurie domisi lietuvių kaip svetimosios mokymu, ir, žinoma, aukštesniųjų lygių (B2–C2) svetimkalbiams mokiniams. Antrosios knygos dalies „Kolokacijų vertimas“ auditorija – gimtakalbiai studentai, kurie studijuoja vertimą, vertimo krypčių dėstytojai.

Šiame žodyne yra pateikiamos „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių duomenų bazėje“ (žr. https://resursai.pastovu.vdu.lt/paieska/paprastoji) sukauptos lietuvių kalbos kolokacijos, kurios laikytinos arbitraliosiomis kolokacijomis (toliau AK) (pvz., skirti dėmesį, platus akiratis) ir skiriasi nuo trivialiųjų kolokacijų (pvz., graži moteris, saulėta diena). Šioje duomenų bazėje yra 18790 kolokacijų, 8861 iš jų laikoma AK. Pagrindinėje žodyno dalyje AK išdėstytos pagal daiktavardį, nes jis dažniausiai būna pagrindinis kolokacijos žodis (bet nebūtinai sintaksiškai pagrindinis žodis). AK yra įvairios struktūros: su būdvardžiais, su daiktavardžiais, su veiksmažodžiais (pastarosios kolokacijos sugrupuotos ir pagal sintaksinį ryšį). Pirmajame priede pateikiamos visos į žodyną įtrauktos AK, išdėstytos pagal abėcėlę. Prie kiekvienos kolokacijos pateikiamos kaitybinės formos, išdėstytos dažnio mažėjimo tvarka (dažnis pažymėtas skliaustuose). Antrajame priede yra pagal abėcėlę išdėstyti visi žodžiai (jų lemos), kurie pavartoti žodyne pateiktose kolokacijose. Į AK įeina 1202 daiktavardžiai, 742 veiksmažodžiai, 366 būdvardžiai, 7 prielinksniai, 6 įvardžiai, 4 prieveiksmiai.

This book presents the most recent advances in the field of Lithuanian terminology extraction as well as the first attempt on automatic extraction of Lithuanian term defining contexts. The first work in descriptive terminology by Lithuanian researchers appeared in early 2000s, i.e. R. Marcinkevičienė (2000) and I. Zeller (dissertation "Term recognition and their analysis", 2005). Nevertheless, the larger proportion of research on Lithuanian terminology is still dominated by the prescriptive view, when a lot of attention and research is given to principles and norms of terminology, as well as diachronic aspects of terminology. Chapter 1 describes differences of descriptive and prescriptive terminology. The authors want to emphasize that the prescriptive terminology involves standardisation and approval of terms, while decisions are based on existing terminology dictionaries, documents, standards, lexicons and databases of approved terms. Whereas in the corpus-based terminology management, which is one of the branches of the descriptive terminology, the main focus is placed on the usage of terms in natural language in a corpus, rather than on the standardisation. The empirical research approaches benefit from various automatic term analysis and term extraction tools, which come in handy in corpus-based terminology management. New terminology research has shown that it is very important to harmonize the methods of prescriptive and descriptive terminology. The combination of both methods allows faster processing of evergrowing data, which is very relevant to challenges of the modern lexicography that include quick and efficient creation of dynamic lexicographical sources.[...]