Monografijoje: 1) pateikiama trumpa artikuliacinių ir akustinių intonacijos koreliatų, intonacijos tyrimų apžvalga, preliminarios įžvalgos dėl galimos lietuvių kalbos prozodinės hierarchijos; 2) analizuojamos frazės centro – loginį arba frazės kirtį turinčio žodžio – akustinės ypatybės; 3) gilinamasi į akustines ir psichoakustines frazių sandūrų ir pakraščių ypatybes, jų suvokimo dėsningumus; 4) aiškinamasi intonacijos žymėjimo specialiems poreikiams ir įprastame rašytiniame tekste ypatumai, pateikiamos rekomendacijos; 5) nagrinėjamas intonacijos ir skyrybos santykis rašytinėje kalboje.

Monografijoje aprašomo tyrimo tikslas – nustatyti ir aprašyti bendrinės lietuvių kalbos skiemens ypatybes, jo struktūros dėsningumus ir skiemenavimą. Tiriamąją medžiagą sudaro daugiau nei 311 tūkst. skiemenų (109 tūkst. žodžių). Lietuvių kalbos skiemuo nagrinėjamas ir aprašomas remiantis įvairiomis teorinėmis prieigomis: dėmenų teorijos požiūriu, skiemens svorio ir skiemenų foneminės struktūros (struktūrinių ir distribucinių modelių) nustatymo principais. Remiantis garsų sonoringumo ir optimalumo teorijomis bandoma rasti skiemenų ribas ir išsiaiškinti kalbos vartotojų skiemenavimo polinkius.

The aim of the research presented in this monograph is to identify the main structural patterns of morphemes of Lithuanian inflective words and regularities of consonant clusters. The analysis has revealed an obvious influence of the root on the structure of other morphemes. The most typical CVC structure root entails a CV structure prefix on the one side, while on the other – a suffix or a flexion with VC structure. The structural models of morphemes containing consonant clusters are unproductive and scarce; they are more common in roots. The results of the research suggest that there are no obvious patterns or restrictions in consonant alignment based on their articulation place.

The textbook is designed for philology students learning French. The textbook summarizes the most important terminology of phonetics, discusses the classification of Lithuanian and French vowels and consonants, explains the main similarities and differences between sounds systems of these languages, discusses the relationship between the spelling and pronunciation of French in more detail. Students will find various practical tasks.

The textbook is designed for students of Lithuanian Philology. The textbook summarizes the most important terminology of phonetics and phonology, discusses the classification of Lithuanian vowels and consonants, their place in the context of world languages, introduces the International Phonetic Alphabet. Students will find links to the latest works of Lithuanian phoneticians and various practical tasks.

This report presents a detailed description of algorithms performing automatic syllable boundary detection, stress assignment, and phonetic transcription. These algorithms were developed by a group of researchers and students at Vytautas Magnus University during 2002-2009. It is difficult to perceive syllable boundaries in a naturally uttered word. The number of syllables and not their exact boundaries is the primary factor affecting speech perception. However the detection of exact syllable boundaries is important to carry out fundamental investigations about the syllable structure. An automatic syllabification tool has been developed for this purpose. Syllable boundaries were defined according to the functional theory of a syllable: the syllable should begin with the maximum cluster of consonants given that such cluster (its model) is found at the beginning of other words. This report describes some problematic cases where phonological model of a syllable (STRVRTS) cannot be directly applied. The solutions are proposed for disambiguating the juncture of a pair of consonants (diphthong, hiatus, frontalised vowel), accurately detecting word prefixes, for syllabifying composite (two-root) words. The syllabification algorithm is very accurate. A few errors occur because of homographs that are spelled identically but pronounced and syllabified differently. The syllabification algorithm is being used as a component to other language processing tools created at VMU: within algorithms for automatic stress assignment and automatic phonetic transcription, and within computer tools for investigating word phonotactics and text rhythmics. Automatic word stress assignment is the most challenging task because the stress of Lithuanian is not attached to any particular syllable. Word stress can move from one syllable to another within the same accentuation paradigm and often depends on word intonation. [...]

Žodyne dėmesys sutelktas į morfeminę žodžių analizę. Žodyno medžiagą sudaro įvairios ištraukos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (http://tekstynas.vdu.lt). Medžiagos proporcijos maždaug tokios: po ketvirtadalį mokslinių (26 proc.), publicistinių (28 proc.) ir grožinių (25 proc.) tekstų, mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) administracinių tekstų ir daugiau nei dešimtadalis (14 proc.) įvairių spontaninės kalbos fragmentų. Šiame žodyne žodžiai išrikiuoti mažėjančio dažnio tvarka, po žodžio nurodomas jo pavartojimo dažnis, toliau pateikiamas tas pats žodis, išskaidytas morfemiškai, jo pagrindinė forma ir morfologiniai požymiai. Žodyne morfemos atskirtos brūkšneliais. Mažėjančio dažnio tvarka pateiktame žodyne labai gerai matyti tirtų žodžių statistiniai duomenys, dažniausi ir rečiausi žodžiai, galima gretinti žodžius pagal vartosenos polinkius.

Žodyne dėmesys sutelktas į morfeminę žodžių analizę. Žodyno medžiagą sudaro įvairios ištraukos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (http://tekstynas.vdu.lt). Medžiagos proporcijos maždaug tokios: po ketvirtadalį mokslinių (26 proc.), publicistinių (28 proc.) ir grožinių (25 proc.) tekstų, mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) administracinių tekstų ir daugiau nei dešimtadalis (14 proc.) įvairių spontaninės kalbos fragmentų. Šiame žodyne žodžiai išrikiuoti pagal abėcėlę, skaitant žodį nuo galo. Po žodžio nurodomas jo pavartojimo dažnis, toliau pateikiamas tas pats žodis, išskaidytas morfemiškai, jo pagrindinė forma ir morfologiniai požymiai. Žodyne morfemos atskirtos brūkšneliais. Žodyne labai gerai matyti darybiniai tipai, greta pateikiami to paties afikso žodžiai, tad visai nesunku nustatyti, kiek žodžių vartojama su ta pačia priesaga, galūne ar dūrinio antrąja šaknimi. Žodyne išryškėja ir kaitybos tipų (linksniuočių, asmenuočių) vartosenos polinkiai.

Žodyne dėmesys sutelktas į morfeminę žodžių analizę. Žodyno medžiagą sudaro įvairios ištraukos iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno (http://tekstynas.vdu.lt). Medžiagos proporcijos maždaug tokios: po ketvirtadalį mokslinių (26 proc.), publicistinių (28 proc.) ir grožinių (25 proc.) tekstų, mažiau nei dešimtadalis (7 proc.) administracinių tekstų ir daugiau nei dešimtadalis (14 proc.) įvairių spontaninės kalbos fragmentų. Šiame žodyne žodžiai išrikiuoti abėcėlės tvarka, po žodžio nurodomas jo pavartojimo dažnis, toliau pateikiamas tas pats žodis, išskaidytas morfemiškai, jo pagrindinė forma ir morfologiniai požymiai. Žodyne morfemos atskirtos brūkšneliais. Abėcėlės tvarka pateiktame žodyne galima gana greitai rasti žodį, jo vartojimo dažnį. Tokiame žodyne labai gerai matyti ir giminiškų žodžių morfeminė struktūra.

The textbook is designed for students of Lithuanian Philology at Vytautas Magnus University. It is based on the curriculum of the accentuation course of this University. The textbook will be a good reference book for students of other universities and for everyone who wants to learn the accentuation patterns of Standard Lithuanian. The textbook contains a theoretical part, a wide range of practical and self-control tasks. Key answers are provided at the end of the textbook. Appendices include a brief list of nouns, adjectives, and verbs.