Šiame žodyne yra pateikiamos „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių duomenų bazėje“ (žr. https://resursai.pastovu.vdu.lt/paieska/paprastoji) sukauptos lietuvių kalbos kolokacijos, kurios laikytinos arbitraliosiomis kolokacijomis (toliau AK) (pvz., skirti dėmesį, platus akiratis) ir skiriasi nuo trivialiųjų kolokacijų (pvz., graži moteris, saulėta diena). Šioje duomenų bazėje yra 18790 kolokacijų, 8861 iš jų laikoma AK. Pagrindinėje žodyno dalyje AK išdėstytos pagal daiktavardį, nes jis dažniausiai būna pagrindinis kolokacijos žodis (bet nebūtinai sintaksiškai pagrindinis žodis). AK yra įvairios struktūros: su būdvardžiais, su daiktavardžiais, su veiksmažodžiais (pastarosios kolokacijos sugrupuotos ir pagal sintaksinį ryšį). Pirmajame priede pateikiamos visos į žodyną įtrauktos AK, išdėstytos pagal abėcėlę. Prie kiekvienos kolokacijos pateikiamos kaitybinės formos, išdėstytos dažnio mažėjimo tvarka (dažnis pažymėtas skliaustuose). Antrajame priede yra pagal abėcėlę išdėstyti visi žodžiai (jų lemos), kurie pavartoti žodyne pateiktose kolokacijose. Į AK įeina 1202 daiktavardžiai, 742 veiksmažodžiai, 366 būdvardžiai, 7 prielinksniai, 6 įvardžiai, 4 prieveiksmiai.

„Lietuvių kalbos kolokacijų žodynas“ – vienas iš projekto „Lietuvių kalbos pastoviųjų žodžių junginių automatinis atpažinimas (PASTOVU)“ rezultatų. Tai pirmas lietuvių kalbos kolokacijų žodynas, parengtas iš dabartinės rašytinės lietuvių kalbos periodikos tekstų – iš DELFI.lt tekstyno. Žodyne pateikta apie 12 tūkst. dvižodžių bei trižodžių kolokacijų ir apie 100 tūkst. jų kaitybinių formų (jos pateiktos priede).

The textbook is designed for philology students learning French. The textbook summarizes the most important terminology of phonetics, discusses the classification of Lithuanian and French vowels and consonants, explains the main similarities and differences between sounds systems of these languages, discusses the relationship between the spelling and pronunciation of French in more detail. Students will find various practical tasks.

This book presents the most recent advances in the field of Lithuanian terminology extraction as well as the first attempt on automatic extraction of Lithuanian term defining contexts. The first work in descriptive terminology by Lithuanian researchers appeared in early 2000s, i.e. R. Marcinkevičienė (2000) and I. Zeller (dissertation "Term recognition and their analysis", 2005). Nevertheless, the larger proportion of research on Lithuanian terminology is still dominated by the prescriptive view, when a lot of attention and research is given to principles and norms of terminology, as well as diachronic aspects of terminology. Chapter 1 describes differences of descriptive and prescriptive terminology. The authors want to emphasize that the prescriptive terminology involves standardisation and approval of terms, while decisions are based on existing terminology dictionaries, documents, standards, lexicons and databases of approved terms. Whereas in the corpus-based terminology management, which is one of the branches of the descriptive terminology, the main focus is placed on the usage of terms in natural language in a corpus, rather than on the standardisation. The empirical research approaches benefit from various automatic term analysis and term extraction tools, which come in handy in corpus-based terminology management. New terminology research has shown that it is very important to harmonize the methods of prescriptive and descriptive terminology. The combination of both methods allows faster processing of evergrowing data, which is very relevant to challenges of the modern lexicography that include quick and efficient creation of dynamic lexicographical sources.[...]