Pamatinis Europos socialinio tyrimo (EST) tikslas nuo pat jo atsiradimo 2001 m. buvo ir lieka Europos visuomenių raidos, jų gyvenimo sąlygų ir nuostatų matavimas ir analizė. Trumpai tariant, EST siekia nuolat ir nuosekliai stebėti ir analizuoti kintantį Europos socialinį, politinį ir vertybinį paveikslą. Lietuva EST dalyvauja nuo 2008 m., arba nuo 4-osios tyrimo bangos. Europos socialinį tyrimą sudaro šeši nuolatiniai klausimų moduliai (žiniasklaida ir socialinis pasitikėjimas, politika, subjektyvi gerovė ir individo tapatybės, lytis ir namų ūkis, socialiniai ir demografiniai respondentų bruožai, vertybės) ir kintančių klausimų moduliai tam tikromis temomis, pavyzdžiui, imigracijos, klimato kaitos ar teisingumo. EST 6-osios bangos moduliu „Demokratija“, apėmusiu net 29 šalis, buvo siekiama dviem esminiais aspektais įvertinti šiuolaikinės demokratijos būklę. Viena vertus, fiksuoti žmonių įsitikinimus ir lūkesčius apie tai, kokia demokratija šiandien turėtų būti, kita vertus, atskleisti tai, kaip skirtingose visuomenėse vertinama esama demokratija. Lietuvai, kaip naujai demokratinei šaliai, toks tyrimas itin svarbus, nes jis ne tik leidžia įvertinti demokratijos būklę čia ir dabar, bet ir įgalina save pamatyti palyginamajame kitų visuomenių kontekste. Neabejotinai Lietuvos demokratijos tyrimas yra reikšmingas akademiniu požiūriu, be to, jis leidžia suformuluoti išvadas ir šalies viešajai politikai. Ši studija apie demokratiją Lietuvoje iš Europos socialinio tyrimo duomenų yra pirmasis EST nacionalinių rezultatų serijoje. Ir ateityje panašiose studijose bus apibendrinami svarbiausi ir aktualiausi Lietuvai Europos socialinio tyrimo rezultatai.

Mokslinių straipsnių rinkinį sudaro mokslininkų iš įvairių šalių ir tyrimo įstaigų tekstai. Jų tematika yra labai įvairi, apibūdinanti daugelį XVIII a. visuomenės gyvenimo sričių ir aspektų. Autoriai pagal savo tiriamus objektus gali būti priskirti ir politinei, ir socialinei, ir ekonominei, ir urbanistinei, ir ekleziastinei istorijai bei istoriografijai. Tyrimų problemos atžvilgiu visiems straipsniams bendra tai, kad juose nagrinėjama miestų istorija. Visi tiriami miestai priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei (Vilnius, Kaunas, Merkinė, Lietuvos Brasta). Straipsniai leidžiami šeštosios mokslinės XVIII a. Lietuvos istorijos konferencijos „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: miesto erdvė” pranešimų pagrindu.

Prof. Povilo Pipinio bibliografijos rodyklė, kuri suskirstyta į 8 skyrius, apima 1955–2014 metų laikotarpį. Medžiaga išdėstyta chronologine tvarka. Pirmame rodyklės skyriuje: „Povilas Pipinys“ yra pateikiama prof. P. Pipinio biografija, trumpai pristatoma jo mokslinė ir įvairialypė edukacinė veikla. Antrame skyriuje pateikiamas Profesoriaus darbų bibliografinis sąvadas, apimantis jo mokslo publikacijas, pranešimus mokslo konferencijose ir atskirus leidinius. Trečiame skyriuje apžvelgiama kita mokslinė ir edukacinė veikla, nes prof. P. Pipinys buvo ir disertantų mokslinis vadovas, ir habilitacinių ir doktorantūros komitetų narys ar oponentas, dėstė doktorantūroje, vadovavo diplominiams ir projektiniams darbams, išleido nemažai diskusinių publicistinių straipsnių ir kt. 4–8 skyriuose pateikiama jo mokslo ir kitų publikacijų citavimo nuorodos, cituojamumo suvestinės, paminėjimas spaudoje bei kai kurie kiti prof. P. Pipinio įamžinimui reikšmės turintys dokumentai. Taip pat pateikiamas mokslo darbų bendraautorių sąrašas. Sudarant šią rodyklę kai kurių prof. P. Pipinio pacitavimo nuorodų teko ieškoti įvairiuose interneto portaluose, nes mokslo darbų citavimo sistemos (pvz., SCOPUS) neteikia duomenų apie citavimą disertacijose, aukštųjų mokyklų paskaitų medžiagoje, neapžvelgia citavimo ne anglų kalba išleistuose leidiniuose ir kt. Rodyklės sudarytojas dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šio leidinio sudarymo ir jo išleidimo.