Vytauto Didžiojo universiteto V. Kavolio transdisciplininių tyrimų institutas kvietė dalyvauti nacionaliniame seminare, skirtame aptarti humanitarinių mokslų reikšmę šiuolaikinėje akademinėje ir viešojoje erdvėje. Diskusijos ašyje – trys raktiniai žodžiai: svarba, poveikis ir tarpdiscipliniškumas. Renginio metu buvo keliami klausimai, kaip humanitariniai mokslai derina kiekybinius rodiklius ir kokybinius vertinimus, kaip vertinamas jų poveikis visuomenei bei kaip įgyvendinamas tarpdiscipliniškumas.

Socialiai atsakingas Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), savo veiklose palaikantis įtrauktį, toleranciją ir įsiklausymo kultūrą, dalyvavo diskusijų festivalyje „Būtent!“, kur visuomenę prisijungti prie universiteto rengiamų pokalbių kvietė speciali VDU scena. Čia aktualius klausimus gvildeno ne tik kompetentingi universiteto mokslininkai ir ekspertai, tačiau ir kviestiniai svečiai, įvairių sričių specialistai, politikai, verslo atstovai, visuomenininkai. Tarp pašnekesių temų – visuomenės susiskaldymas, mokytojo profesijos patrauklumas, pradinio ugdymo ilginimas ir bendradarbiavimas su prestižiniu Masačusetso technologijų institutu. Šie ir kiti svarbūs klausimai buvo aptarti. Viena svarbiausių diskusijų buvo skirta Lietuvos sutarčiai su Masačusetso technologijos institutu (MIT), kurios dėka mūsų šalis turi unikalią galimybę pasinaudoti geriausia pasauline patirtimi ir resursais, stiprinti savo pozicijas mokslo ir inovacijų srityse ir prisidėti prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos kūrimo. Bendradarbiavimą užmezgusio Lietuvos konsorciumo koordinatorius VDU kvietė apsvarstyti, kaip šiuos ryšius paversti ne tik didele nauda mūsų šaliai, bet ir novatoriškais didžiausių pasaulio iššūkių sprendimais. Dar vieną aktualią temą palitė komunikacijos ekspertų diskusija apie dialogo skatinimą susipriešinusioje visuomenėje. Dalyviai aptarė, kaip skatinti nuoširdų, atvirą ir pagarba grįstą dialogą tarp skirtingų grupių, ieškoti susikalbėjimo, taip pat – kokį vaidmenį čia gali atlikti žiniasklaida. Tęsiantis kalboms apie pradinio ugdymo prailginimą, švietimo specialistai VDU scenoje pažvelgė į šalis, kur vaikai pradinėje mokykloje mokosi iki dvylikos metų. Pokalbyje buvo bandoma išsiaiškinti, ar Lietuvai verta keisti pradinio ugdymo sistemą ir ką tokie pokyčiai reikštų vaikams, tėvams, mokytojams ir visai švietimo bendruomenei. VDU mokslininkai su kviestiniais svečiais taip pat šnekėjosi ir apie mokytojo profesijos pasirinkimą. Nepaisydami įvairių „pamokymų“, kai kurie renkasi būti mokytojais ne dėl prestižo, ne iš naivumo, o dėl vidinio apsisprendimo, autentiškai ir sąmoningai. Diskusija kvietė pasvarstyti, kas labiausiai įkvepia tapti mokytoju, kuo ši profesija patraukli ir kokie yra didžiausi trukdžiai, priverčiantys jos nesirinkti. Vienas iš festivalio pokalbių palietė ir opią vyrų mokytojų stokos problemą. Buvo aptartos giluminės šio reiškinio priežastys ir įtaka mokinių raidai, stereotipų formavimuisi. Dalyviai samprotavo ne tik apie statistiką, bet ir vertybes, lyčių vaidmenis, sistemines kliūtis ir galimus pokyčius. Dar viename festivalio „Būtent!“ renginyje VDU ir kitų institucijų atstovai kalbėjosi apie mokslininkus, kurie šiandien yra neatskiriami nuo visuomenės – jie tiria ir kuria žinias, turinčias didelę įtaką mūsų visų kasdienybei: nuo švietimo ir sveikatos iki klimato kaitos ir technologijų. Diskutantai iš naujo pažvelgė į mokslininko vaidmenį, dekonstravo stereotipus ir nagrinėjo, kaip dar labiau stiprinti ryšį tarp mokslo ir visuomenės. Dvi diskusijos buvo skirtos emocinėms bei socialinėms kompetencijoms – kodėl, norint užsitikrinti sėkmę mokykloje, darbe ir gyvenime, svarbu ugdyti empatiją, bendradarbiavimą ir kitus šio pobūdžio gebėjimus. Emocinis raštingumas, pasak ekspertų, padeda ne tik išlikti sąmoningam kasdienybėje, bet ir kurti darnius santykius, priimti pagrįstus sprendimus. Krizės, demografiniai pokyčiai ir iškylantys socialiniai iššūkiai reikalauja stiprių ir vieningų bendruomenių. VDU scenoje susirinkę ekspertai aptarė, kaip socialinis atsparumas formuojasi vietos bendruomenėse ir kokį vaidmenį šiame procese atlieka savivaldos atstovai ir politikai. Atskira diskusija buvo skirta Venesuelos lietuvių apsilankymams arba sugrįžimams į Lietuvą: su kokiais iššūkiais jiems tenka susidurti, kaip formuojasi lietuviškoji tapatybė gyvenant tarp dviejų pasaulių. Renginyje buvo pažvelgta į asmenines šių žmonių patirtis, identiteto paieškas ir kultūrinius skirtumus.

Lietuvos kultūros kongresas minėjo šimtmetį ir kvietė į diskusiją apie kultūros politikos ateitį: šiemet birželio 27–28 d. Vilniuje ir Kaune vykę renginiai subūrė kultūros, švietimo ir politikos atstovus, siekiančius išsiaiškinti, kokie sprendimai gali užtikrinti stiprią ir gyvybingą Lietuvos kultūrą ateities kartoms. Birželio 28-ąją kongresas vyko Vytauto Didžiojo universitete ir nuotoliniu būdu („Microsoft Teams“). Kongrese buvo nagrinėjama, kaip švietimo kokybė gali tapti pagrindiniu kultūros stiprinimo įrankiu ir kokie veiksniai lemia sėkmingą kultūros politikos įgyvendinimą. Kongresas suteikė galimybę ne tik klausytis ekspertų pranešimų, bet ir dalyvauti apskritojo stalo diskusijose, dalytis idėjomis bei kurti naujus bendradarbiavimo modelius. Kultūros politikos formuotojai, menininkai, akademikai ir visuomenės lyderiai turėjo progą kartu spręsti aktualiausius iššūkius ir kurti ateities strategijas.

Šiais metais konferencija, pavadinimu „Mokslo ir kultūros sonata“, skirta 150-osioms žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo metinėms paminėti. Reikšmingiausias Lietuvos menininkas, kompozitorius, tapytojas ir fotografas, kurio kūryba įkūnija tarpdiscipliniškumą ir gylį, avangardo ir paveldo sintezę, įkvepia visus nuo meno ir humanitarinių iki visuomenės, technologijų ir gamtos mokslų sričių. M. K. Čiurlionio palikimas – apie 300 tapybos ir grafikos kūrinių, iš kurių žymiausi – tapybinės sonatos. Panaudodamas muzikinę sonatos formą, grįsta skirtingų tonacijų ir temų priešprieša, menininkas randa unikalų menų sintenzės būdą sujungti muzikai ir tapybai. Gegužės 9-ąją, tradiciškai – penktadienį, visi kvieciami pasiklausyti Vytauto Didžiojo univeriteto (VDU) studentų pranešimų / pasirodymų, atliepiančių šių metų konferencijos raktinius žodžius: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, vizionieriškumas, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas (DI).

Tarptautinę konferenciją, skirtą trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, atidarė Ukrainos centro globėjos – Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska. Renginio programoje - dvi viešos ekspertų diskusijos, kurių pirmoji – „Ukrainos vaikai grėsmės akivaizdoje“. Ekspertai aptarė prievartinio perkėlimo ar deportavimo, neteisėto įvaikinimo mastą ir poveikį bei psichologinius padarinius nukentėjusioms šeimoms, dalinosi įžvalgomis, kaip rasti, grąžinti ir integruoti į visuomenę pagrobtus vaikus. Antroji ekspertų diskusija „Tarptautinė parama reintegracijai ir atkūrimui“ kvietė pokalbiui apie bendradarbiavimo strategijas traumų gydymo, švietimo ir vaikų priežiūros šeimos aplinkoje srityse, pabrėžiant tarptautinio bendradarbiavimo svarbą atkuriant Ukrainos vaikų gyvenimus. Ekspertų diskusijose dalyvavo suinteresuoti vyriausybinio ir nevyriausybinio sektorių – Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, vaikų teisių apsaugos, švietimo ir socialinių iniciatyvų ekspertai.

Konferencija skirta gerinti įtraukų kitakalbių vaikų ugdymą ir parengti rekomendacijas dėl daugiakalbio švietimo mokyklose, priimant iš kitų šalių atvykstančius mokinius ir integruojant juos į Lietuvos švietimo sistemą. Konferencijos metu vyko plenarinė diskusija „Švietimas daugiakultūrėje aplinkoje: iššūkiai ir galimybės Europos šalyse“, kurioje dalyvavo Stefanie Haberzettl (Saarlando universitetas, Vokietija), Joanna Rokite-Jaskow (Nacionalinės švietimo komisijos universitetas, Lenkija), Chris Sowton (Cris Sowton Limited, Jungtinė Karalystė), taip pat VDU Švietimo akademijos mokslininkai. Po diskusijos vyko focus grupių diskusijos „Galimi švietimo pokyčiai daugiakultūrėse klasėse“, kur mokytojai, mokyklų vadovai, švietimo ekspertai, nevyriausybinių organizacijų atstovai dalinosi savo patirtimi ir įžvalgomis.

Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų institutas sėkmingai įgyvendina savo misiją teikti efektyvų ir plačiausios aprėpties užsienio kalbų mokymą Lietuvoje, bet ir vykdo daugiakalbystės kompetencijos tobulinimo tyrimus bei plėtoja mokslinės veiklos tarptautiškumą. Vytauto Didžiojo universitete vykusi IV Vytauto Didžiojo universiteto Užsienio kalbų instituto (XI Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos, kurios vienas iš steigėjų yra VDU) tarptautinė konferencija „Darnioji daugiakalbystė 2017” subūrė virš šimto mokslininkų ir kalbų mokymo profesionalų iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių diskusijai apie darniąją individualią ir visuomeninę daugiakalbystę aukštajame moksle. Ši kas antrus metus organizuojama „Darniosios daugiakalbystės“ konferencija šiemet išsiskyrė dėmesiu kalbų išsaugojimo svarbai, lingvistinėms žmogaus teisėms, mažumų kalbų mokymo(-si) problemoms, iššūkiams kultūrai bei identitetui, tęsiant diskusijas pagrindinėmis kalbų politikos aukštajame moksle ir kalbų mokymo/si daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje temomis. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę išgirsti pasaulyje garsius kalbų įvairovės puoselėjimo tyrėjus bei kovotojus už lingvistines žmogaus teises: prof. ROBERT PHILLIPSON – knygų apie lingvistinį imperializmą, iššūkius kalbų politikai bei kalbų teises autorių (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistiniai iššūkiai globalioje ir regioninėje integracijoje“) bei prof. TOVE SKUTNABB-KANGAS – lingvistinių žmogaus teisių koncepcijos pradininkę, knygų apie lingvistinį genocidą ir nusikaltimus prieš žmoniją ugdant tenykščius/ genčių/ priverstinių mažumų vaikus, lingvicizmą (lingvistiškai pateisinamą rasizmą), gimtąja kalba pagrįstą daugiakalbį ugdymą, anglų kalbos plėtros „žudančiąją“ funkciją vietinių kalbų atžvilgiu, paramą nykstančioms kalboms, ryšius tarp biologinės ir lingvistinės įvairovės (plenarinio pranešimo tema: „Lingvistinė įvairovė, kalbų teisės ir kalbų ekologija“). Europos kalbų tarybos (Conseil europeen pour les langues / European Language Council (CEL/ELC)) prezidentas, prof. MANUEL CÉLIO CONCEIÇÃO, Portugalijos Algarvės universiteto prancūzų lingvistikos profesorius, kalbų politikos, daugiakalbystės plėtojimo aukštajame moksle tyrėjas pateikė diskusijai plenarinį pranešimą „Lingvistinis aukštojo mokslo kraštovaizdis ir socialiniai iššūkiai: darnaus vystymosi perspektyvos ir realūs įrodymai“. Tarptautinės daugiakalbystės asociacijos (International Association of Multilingualism (IAM) prezidentas, prof. JEAN-MARC DEWAELE, Londono universiteto Birkbecke taikomosios lingvistikos ir daugiakalbystės profesorius pristatė savo naujausius pastarųjų metų tyrimus apie emocijų svarbą daugiakalbystės kompetencijos plėtojimui (plenarinio pranešimo tema: „Emocijų perdavimas užsienio kalba“). Paralelinių sesijų metu pranešimai buvo pristatomi ir diskusijos vyko įvairiomis temomis: migracija ir kalbų politika, dvikalbystė ir daugiakalbystė, kalbų politikos problemos Ukrainoje, Vengrijoje, Ispanijoje, Slovėnijoje, Bangladeše ir Indijoje; kalbų mokymas(-is) daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje Lietuvoje, mažumų kalbų mokymo(-si) problemos, rečiau mokomos kalbos, tokios kaip Valensijos kalba, lietuvių kaip užsienio kalba, Velso, vengrų mažumų kalbos problemos Ukrainoje, žemaičių dialekto svarba identiteto išsaugojimui, lietuvių vardyno iššūkiai identitetui, aptartos ir daugiakalbystės kompetencijos plėtojimo bei kalbų mokymo problemos Lietuvos aukštosiose mokyklose, daugiakalbės kompetencijos plėtojimas neformaliu ir savaiminiu būdu, vertimo problemos daugiakalbėje aplinkoje. Diskutuota apie kalbų mokytojų rengimo problemas, šiaurės šalių kalbų mokytojų vertybes ir nuostatas. Analizuotos įvairių kalbų vartojimo literatūriniuose tekstuose problemos istoriniu aspektu, daugiakalbystė Europos literatūroje, Škotijos kalbos ir literatūros. Pranešimai paralelinėse sesijose buvo skaitomi lietuvių, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis.

Pirmąjį gegužės penktadienį vyko trečioji studentų konferencija „Laisvė kurti“. Šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo 35-mečio sukakčiai ir artes liberales koncepcijai skirtame renginyje studentai ir VDU partnerinių gimnazijų moksleiviai pristatė rekordinį skaičių – beveik šešiasdešimt – pranešimų. Nuo dirbtinio intelekto iki streso valdymo, nuo moterų dirigenčių iki irklavimo, nuo vėžio gydymo iki kaimo architektūros, nuo politikos iki vaikų žaidimų. Šįmet konferencijos „Laisvė kurti“ temų įvairovė akivaizdžiai atskleidė Vytauto Didžiojo universiteto plataus išsilavinimo galimybes ir liberaliųjų menų įtaką studijų procesui. Genetikos mokslininkas, UAB „Genomika“ bendraįkūrėjas dr. Lukas Žemaitis įrodė, kad ir mokslas yra menas, pranešime „Sujungtos trajektorijos – mokslo meninė pusė. Konferenciją užbaigė VDU Švietimo akademijos docentės Aušros Lisinskienės ir pasaulio kikbokso čempiono, VDU Švietimo akademijos studento Sergej Maslobojev pokalbis „Kaip pasiekti savo tikslus? Kuo būti ir kuo nebūti? Kaip atrasti geriausią savo versiją?“.

Forumas rengtas minint Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) atkūrimo 35-metį: 1989-ųjų balandžio 26-28 dienomis buvo pradėta realizuoti universiteto atkūrimo idėja. Atkurtasis VDU tapo pirmuoju universitetu Lietuvoje, kuris įdiegė Harvardo universiteto (JAV) modeliu ir Artes liberales (laisvųjų menų) principais paremtą studijų koncepciją: čia akcentuojama studentų laisvė rinktis, susidaryti savo tvarkaraštį ir įgyti platų išsilavinimą, neapsiribojant vien pasirinktos specialybės dalykais. Tarptautiniame forume akademiniai ekspertai, partneriai, sprendimų priėmėjai ir kiti svečiai iš JAV, Honkongo, Taivano ir kitų šalių aptarė universiteto idėjos kaitą įvairiais aspektais, tarp jų – ir Artes liberales susidūrimą su biurokratinėmis kliūtimis bei dirbtinio intelekto plėtros reikšmę žmogaus kūrybiškumo, antreprenerystės skatinimui. Tarp forumo pranešėjų – tarptautiniu mastu pripažinti menininkai, Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Jie forume aptarė pragmatines fikcijas – nuolat kintančias infrastruktūras, kurios palaiko bendradarbiavimo eksperimentus dizaino, pedagogikos, mokslo ir meninio intelekto srityse. Pirmojoje plenarinėje forumo diskusijoje buvo aptarta aukštojo mokslo studijų įvairovė ir transformacijos. „VDU ir partnerinių universitetų atstovai nagrinėjo Artes liberales ir kitu aukštojo mokslo studijų modelius: kaip jie yra koreguojami, modifikuojami atsižvelgiant į visuomenės pokyčius, kuriuos iššaukia dirbtinio intelekto pažanga arba geopolitiniai ir gamtiniai iššūkiai“, – diskusijos temą pristatė VDU komunikacijos prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. Diskusijoje dalyvavo Honkongo Lingnano universiteto viceprezidentas Shalendra Sharma, JAV Pietų Ilinojaus Carbondale universiteto Laisvųjų menų koledžo dekanas Joddy Murray, Taivano Nacionalinio Čengči universiteto prezidentas Tsai-Yen Li ir kiti diskutantai. Antrojoje plenarinėje diskusijoje VDU absolventai ir kiti diskutantai nagrinėjo, kaip Artes liberales išsilavinimas prisideda prie ekspertinių žinių ir profesionalumo plėtros: kaip universitetinės studijos atspindi dabartines socialines, verslo ir kultūrines realijas. Tarp diskutantų – Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta, vienas iš „Rubedos“ įkūrėjų, „MedIT“ klasterio valdybos narys Linas Vaitulevičius, ES nuolatinė atstovė ESBO Rasa Ostrauskaitė, laboratorijos „Medicina practica“ medicinos biotechnologė Miglė Razgūnaitė ir kiti.

Konferencijoje buvo aptarti aktualūs vertėjų rengimo, vertimo technologijų, vertimų sklaidos, dalykinių ir meninių tekstų vertimo klausimai, iššūkiai ir perspektyvos.