Straipsnyje pateikta termino „gatvės vaikas“ analizė bei išnagrinėtos pagrindinės vaiko tapimo „gatvės vaiku“ priežastys: prastas šeimos mikroklimatas, netinkamas tėvų pedagoginių pareigų atlikimas, motinų užimtumas darbe, destruktyvaus ugdymo šeimoje modeliai, žemas šeimų ekonominis statusas. Visi šie veiksniai vienas su kitu yra betarpiškai susiję ir veikia kaip visuma, o ne pavienis rizikos faktorius. Nevyriausybinės organizacijos turi galimybę teikti pagalbą „gatvės vaikams“ dienos centruose, kurių paslaugos yra plataus spektro-laisvalaikio organizavimas, šeimos konsultavimas, elgesio modeliavimas, prevencinės programos, ugdymas irkt. Adikto tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad nevyriausybinių organizacijų vaikų dienos centrų teikiamos integruotos socialinės paslaugos teigiamai veikia „gatvės vaikų“ elgesį bei jų artimiausią aplinką.

Straipsnyje aprašomu kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti socialinę pagalbą šeimai (biologinei, budinčių globotojų, globėjų (rūpintojų)), vykdant institucinės vaikų globos (rūpybos) prevenciją. Tyrimo dalyvių refleksyvių patirčių analizė atskleidė, kad, siekiant gerinti ir tobulinti socialinę pagalbą šeimai vykdant institucinės vaikų globos (rūpybos) prevenciją, reikalinga valstybės lygmeniu prevenciškai spręsti institucinės vaikų globos problemą, atsižvelgiant į socialinės pagalbos teikėjų, praktikų pasiūlymus įstatymų pataisoms, plečiant prevencinių ir kitų reikalingų socialinių paslaugų arba paslaugų pagal šeimų poreikius spektrą Lietuvos miestų rajonuose, priešakyje matant vienintelį prioritetinį – vaiko gerovės tikslą.

The supply, accessibility and efficiency of social services are important factors in the quality of life of society, as they are the basis for maintaining social well-being and the quality of life of people with social needs. Local communities, as the smallest part of the social system of society, are becoming a significant stakeholder in the formation and provision of social services. The aim of this article, as well as the conducted qualitative research, is to reveal and discuss the topic relevant today - the involvement of local community organizations (NGOs) in community service development processes, focusing on NGO capacity building and sustainability. The article reveals the possibilities of community-level NGOs in Lithuania to actively participate in the provision of social services. The research was carried out by interviewing the leaders and representatives of NGOs belonging to the Kaunas Community Association. The results of the research reveal the current conditions and perspective opportunities of local NGOs to develop and provide social services at the local level and allow a clearer understanding of the sector’s readiness for the development of social services in Lithuania. The study showed that although non-governmental organizations can be actively involved in the provision of social services, there are some limitations due to non-constructive communication with public institutions and the lack of financial resources. Although local NGOs provide some social services at the community level, the need for social services is significantly greater than the capacity of the organization.

Straipsnyje analizuojamas vietos bendruomenės vaidmuo teikiant socialinę pagalbą, iš dalies besiskiriančią nuo formalių valdžios įstaigų socialinių paslaugų. Taip pat aprašomi tokios socialinės pagalbos vadybinių veiksmų, dėl kurių vietos bendruomenė kokybiškai kitaip funkcionuotų, tyrimų rezultatai. Buvo atliekami kokybiniai ir kiekybiniai tyrimai Lietuvos miesteliuose ir kaimuose. Respondentai vertino ne tik bendruomeniškas iniciatyvas, bet ir analizavo, kokie vadybiniai veiksmai galėtų paskatinti iniciatyvų atsiradimą ir funkcionavimą. Todėl iniciatyvų gausa pasižyminčią vietos bendruomenę autorius siūlo vadinti funkcionalia vietos bendruomene.

The article contains the results of the survey on the demand of social workers in stationary health institution. The survey was carried out by the method of anonymous interrogation. 50 health care institution medics from the Alytus district and 174 patients were questioned. The research confirmed the need of social workers in stationary health care institutions.Social workers' activity in health care institutions, according to the medics, has to do with consultations and rendering information on social issues, with provision of psychological help and resolving patients' everyday life problems. Respondents-patients claim that it has to do with rendering information and consulting on social issues, representing patients as well as ensuring the succession of social services. The individual's health care perfomed by a social worker in health care institutions will be successful if the stationary curing departments, social service, the institutions providing information and certain social services, other health care institutions (Primary Health Care Centres, medical help, nursing curing stationeries, medical rehabilitation and sanatorium institutions) and social work evaluation group would work not as separate structures, but as unanimous, able to collaborate and interested in work effectiveness institutions.

Straipsnyje apžvelgiami socialinių paslaugų poreikiai kaimo bendruomenėje, analizuojami aktualiausi socialinių paslaugų teikimo, asmeniui reikalingų paslaugų identifikavimo, informacijos apie socialines paslaugas teikimo klausimai, vartotojų lūkesčiai.

Įmonių vadybos ekspertai teigia, kad tobulinant vadovų veiklą, ugdant jų lyderystės gebėjimus yra daug nepanaudotų išteklių. Tobulinant vadovo funkcijas, jas derinant su veiklos pobūdžiu ir kitais organizacijos ypatumais, galima pasiekti didesnio socialines paslaugas teikiančios organizacijos veiklos veiksmingumo. Atlikus empirinį tyrimą devyniose socialines paslaugas teikiančiose organizacijose, buvo nustatyta, kad vadovų atliekamos funkcijos tik iš dalies atitinka sudarytąjį veiksmingo vadovo funkcijų modelį: per didelį dėmesį skiria bendrosioms valdymo funkcijoms, bet nepakankamai atlieka lyderio funkcijas.

Lygindami Lietuvos ir Lenkijos teikiamas socialines paslaugas tiek nacionaliniu (ministerijos, valdžios administtraciniai organai), tiek regioniniu mastu (savivaldybės, apskritys, gminos, vaivadijos) matome, kad Lenkijoje teikiamos socialinės paslaugos kur kas platesnės apimties, jų darbuotojai yra visapusiškiau parengti darbui. Tačiau Lietuvoje yra daugiau teisinių dokumentų, užtikrinančių socialinių paslaugų teikimą ir gavimą.

Socialinis darbas Lietuvoje apima daug įvairių sričių, viena iš tokių – socialinis darbas su socialinės rizikos šeima. Socialiniai darbuotojai, dirbdami su socialinės rizikos šeimomis, savo darbe susiduria su sunkumais teikdami pagalbą šioms šeimoms, dažnai patiria riziką darbe, kuri pasireiškia socialinės rizikos šeimos narių agresija ar pasipriešinimu, o tai apsunkina socialinių paslaugų teikimą. Tyrimo tikslas – pristatyti socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, sunkumus teikiant socialines paslaugas šioms šeimoms Vilniuje.

Taikyti tyrimo metodai: literatūros šaltinių, Lietuvos Respublikos teisės aktų analizė, pusiau struktūruotas interviu, kokybinė turinio (content) analizė. Interviu atliktas naudojant iš anksto parengtus klausimus, 2012 m. liepos – 2013 m. kovo mėnesiais. Tyrimui pasirinkta 20 socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis Vilniaus miesto socialinės paramos centre, Pagalbos šeimai skyriuje, teikiančių socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas. Empiriniu tyrimu atskleista, kad socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis, teikdami socialines paslaugas šioms šeimoms Vilniuje dažniausiai susiduria su sunkumais, susijusiais su darbo organizavimo sąlygomis ir su socialinės rizikos šeimos nariais.