Straipsnyje nagrinėjama socialinių ir kultūrinių pokyčių įtaka lietuvių kalbai, jos leksikai. Pastebima, kad lietuvių kultūra ir pamatinės vertybės menkinamos. Apskritai kinta lietuvių tautos vertybių sistema. Prie šių reiškinių taikosi lietuvių kalba, ypač jos leksika. Atskleidžiamos kultūros, ypač etninės, tradicinių vertybių transformacijos apraiškos lietuvių kalboje. Ryškėja, kad žeidžiamas lietuvių kultūros ir lietuvių kalbos savitumas. Analizuojamas visuomenės ir jos vartojamos lietuvių kalbos ryšys, t. y. kokia visuomenė, tokia ir jos kalba. Aptariama anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, sustiprėjusi įtaka lietuvių kalbai, jos leksikai, ypač skolinių ryškiausios vartojimo tendencijoms. Nagrinėjami ryškesni tarptautinių žodžių ir apskritai skolinių vartojimo polinkiai lietuvių kalboje. Skoliniams suteikiama ir naujų reikšmių, paremtų atitinkamų anglų kalbos žodžių reikšmėmis. Ir savų lietuviškų žodžių vartoseną veikia anglų kalba. Anglų kalbos modeliai perkeliami į lietuvių kalbą, formuojasi kalbų mišinys. Vartojama leksika vertinama lietuvių kalbos normų ir etniniu požiūriu.

Straipsnyje analizuojamas suaktyvėjusių kalbų kontaktų, ypač anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, poveikis lietuvių kalbai, jos leksikai. Aptariamas lietuvių kalbos ir kitų kalbų savitumas. Keliama globalizacijos sąlygomis pakitusių lietuvių ir kitų kalbų santykių problema. Lietuvoje anglų kalba laikoma prestižine kalba, o lietuvių kalbos prestižas smunka. Kinta ir pati lietuvių kalba, veikiama anglų kalbos. Nagrinėjami lietuvių kalboje vartojamos leksikos semantiniai pokyčiai. Verstinės, dažniausiai iš anglų kalbos perimtos žodžių reikšmės keičia lietuvių kalbos sistemą. Lietuvių kalbos semantinė sistema priartinama prie anglų kalbos. Ryškėja, kad žeidžiama lietuvių kalbos, jos leksikos vartojimo tradicija, kenkiama lietuvių kalbos savitumui. Prieinama prie išvados, kad atvirumą kitų tautų kalboms būtina sieti su lietuvių kalbos, jos savitumo išsaugojimu. Iš kitų kalbų reikia perimti tai, kad mums priimtina, kas turtintų, o ne skurdintų lietuvių kalbą.

This paper analyses the use of the term kawaii as foreign word. The new aspects that it adds to the images of Japan will be analysed in three representative national French newspapers: Le Figaro, Libération and Le Monde published from 1999 to 2009. Kawaii is considered to be a key word that represents the Japanese popular culture. This term started to appear in French media in the 1990s, when France and other foreign countries began to import Japanese popular culture. Specifically, kawaii is a foreign word for the French media. Foreign words are used in three stages: as xenisms, as peregrinisms and as loan words. According to Dictionnaire de Linguistique (Dictionary of Linguistics), a xenism is a “foreign word mentioned with reference to a linguistic code of origin and to foreign realities.” A peregrinism “reflects encore foreign realities, but its meaning is understood by the interlocutor” without reference. A loan word is “versed to French vocabulary, and could for example enter in some process of derivation and of composition.” In this corpus, the term kawaii is used not only as a xenism mentioned with reference, but also as a peregrinism, without reference. It is even used as a loan word to designate a non- Japanese object. The further purpose of the paper is to progress towards the understanding how Japanese words, as foreign words that are used in French newspapers, participate in constructing the stereotypical image of Japan in the French society.