Straipsnyje nagrinėjama socialinių ir kultūrinių pokyčių įtaka lietuvių kalbai, jos leksikai. Pastebima, kad lietuvių kultūra ir pamatinės vertybės menkinamos. Apskritai kinta lietuvių tautos vertybių sistema. Prie šių reiškinių taikosi lietuvių kalba, ypač jos leksika. Atskleidžiamos kultūros, ypač etninės, tradicinių vertybių transformacijos apraiškos lietuvių kalboje. Ryškėja, kad žeidžiamas lietuvių kultūros ir lietuvių kalbos savitumas. Analizuojamas visuomenės ir jos vartojamos lietuvių kalbos ryšys, t. y. kokia visuomenė, tokia ir jos kalba. Aptariama anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, sustiprėjusi įtaka lietuvių kalbai, jos leksikai, ypač skolinių ryškiausios vartojimo tendencijoms. Nagrinėjami ryškesni tarptautinių žodžių ir apskritai skolinių vartojimo polinkiai lietuvių kalboje. Skoliniams suteikiama ir naujų reikšmių, paremtų atitinkamų anglų kalbos žodžių reikšmėmis. Ir savų lietuviškų žodžių vartoseną veikia anglų kalba. Anglų kalbos modeliai perkeliami į lietuvių kalbą, formuojasi kalbų mišinys. Vartojama leksika vertinama lietuvių kalbos normų ir etniniu požiūriu.

The fact that the words nominating natural phenomena belong to the basic vocabulary of the language, explains the importance of studying this layer of Lexis. Meteorological Lexis is one of the major thematic groups nominating natural and geographical peculiarities of a region. The article deals with the meteonyms belonging to the integral seme “horizontal air movement above the earth surface”. The group of meteonyms under study contains the names of winds used in Belozersk district dialects. The author touches upon the problems of the me teonyms semantics and their nomination indexes. Other problems under consideration are the area the meteonyms are spread in Belozersk district and comparative analyses of Belozersk district dialect with those of the White Sea and Ladoga Lake districts.

Straipsnyje analizuojamas suaktyvėjusių kalbų kontaktų, ypač anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, poveikis lietuvių kalbai, jos leksikai. Aptariamas lietuvių kalbos ir kitų kalbų savitumas. Keliama globalizacijos sąlygomis pakitusių lietuvių ir kitų kalbų santykių problema. Lietuvoje anglų kalba laikoma prestižine kalba, o lietuvių kalbos prestižas smunka. Kinta ir pati lietuvių kalba, veikiama anglų kalbos. Nagrinėjami lietuvių kalboje vartojamos leksikos semantiniai pokyčiai. Verstinės, dažniausiai iš anglų kalbos perimtos žodžių reikšmės keičia lietuvių kalbos sistemą. Lietuvių kalbos semantinė sistema priartinama prie anglų kalbos. Ryškėja, kad žeidžiama lietuvių kalbos, jos leksikos vartojimo tradicija, kenkiama lietuvių kalbos savitumui. Prieinama prie išvados, kad atvirumą kitų tautų kalboms būtina sieti su lietuvių kalbos, jos savitumo išsaugojimu. Iš kitų kalbų reikia perimti tai, kad mums priimtina, kas turtintų, o ne skurdintų lietuvių kalbą.