Vykstant pedagogų rengimo kaitai, aukštojoje mokykloje kyla ir busimųjų muzikos mokytojų projektinės veiklos kompetencijos ugdymo reikmė [12; 16]. Straipsnyje analizuojami muzikos specialybės studentų projektinės veiklos - muzikinių edukacinių projektų rengimo ir įgyvendinimo universitetinėse studijose — probleminiai klausimai. Pateikiami atlikto kokybinio tyrimo duomenys, išryškinantys: 1) studentų ir dėstytojų požiūrį į muzikos mokytojo projektinę veiklą; 2) dėstytojų ir studentų pasirengimą dalyvauti projektinėje veikloje; 3) jų veiklos pobūdžio kaitą; 4) projektinės veiklos plėtojimo galimybes muzikos dalykų modulių studijose. Tyrimas taip pat atskleidė, kad didesnis dėmesys mokant(is) taikyti projektinės veiklos metodus universitete galėtų prisidėti prie veiksmingesnio muzikos pedagogų dalykinio pa(si)rengimo edukacinei veiklai.

Sutartinių atsiradimo, raidos bei gyvavimo klausimai domino ne vieną Lietuvos bei užsienio mokslininką. Tačiau iki šiol galutinai neiš aiškinta sutartinių, kaip etninio reiškinio, problema. Mūsų kultūros palikime jos užima svarbią vietą, sudaro atskirą žanrą, pasižymi originaliomis poetinėmis ir muzikinėmis išraiškos formomis, sudėtinga daugiabalse architektonika.

Straipsnyje analizuojama sutartinių mokymo si tuacija šiandienos mokykloje, mokytojų profesijos pa sirinkimo priežastys, domėjimosi etnine muzika būdai. Pateikiama mokinių nuomonė apie etninės muzikos puoselėjimą, požiūris į sutartinių giedojimo sudėtingumą bei muzikavimą lietuvių liaudies instrumentais.

The purpose of the present research is to define peculiarities of music teacher’s subject competence in educational practice. The results of a qualitative content analysis highlighted the factors that exert impact upon subject competence of music teacher educational activity: the conceptual understanding of musical education at school, the changes in teacher’s role, personal qualities of a specialist and continuous subject competence development. The qualitative research was performed under the guidance of qualitative research specialists of Interuniversity Consortium of Doctoral Studies in Education modular study programme (prepared under the project No. ESF/2004/2.5.0-K01-012) prof. habil. dr. M. Barkauskaite (Vilnius Pedagogical University), prof. habil. dr. B. Bitinas (Vilnius Pedagogical University), prof. habil. dr. A. Juodaityte (Šiauliai University) and prof. habil. dr. M. Teresevičiene (Vytautas Magnus University).

Lyderystė šiuolaikinėje mokykloje tampa vis reikšmingesnė siekiant puikių mokymo / mokymosi rezultatų. Lyderio gebėjimai ypač aktualūs muzikos mokytojams, kurių veikla yra labai svarbi ne tik jų tiesioginiam darbui muzikos pamokose kokybiškai organizuo-jant muzikinį ugdymą, bet ir kiekvienos mokyklos bei miesto, regiono kultūriniam gyvenimui. Šiame straipsnyje analizuojami mokytojų lyderystės tyrimai, išryškinami muzikos mokytojui būdingiausi lyderystės gebėjimai. Pateikiami muzikos mokytojų lyderystės gebėjimų tyrimo rezultatai, atskleidžiantys jų raiškos ypatumus bei patvirtinantys, kad lyderystės gebėjimai yra labai svarbūs sėkmingai muzikos mokytojo veiklai

Pasaulinė mokytojų rengimo patirtis rodo, kad mentorystė yra vienas veiksmingiausių būdų parengti profesionalius jaunus pedagogus. Mentorius - tai patyręs pedagogas, padedantis profesiškai tobulėti praktiką atliekančiam studentui ir pradedančiam dirbti pedagogui. Kad galėtų padėti jaunam žmogui tobulėti, įgyti praktines vaikų ugdymo kompetencijas bei sėkmingai pradėti karjerą, mentorius turi turėti tokiai veiklai būtinų kompetencijų. Straipsnyje pateikiama teorinė ikimokyklinio ugdymo pedagogo mentoriaus kompetencijų samprata, empiriniais tyrimais pagrįstas mentoriaus kompetencijų modelis. Sis modelis analizuojamas remiantis studentų praktikai vadovaujančių ikimokyklinio ugdymo mentorių nuomone.

Today inclusive education encompasses many more types of “otherness” than before. Systems like the Universal Design for Learning encourage us to consider the abilities of all learners, not just those with disabilities, yet in-service and preservice teachers feel unprepared to teach diverse populations of students, accounting for negative attitudes towards inclusion. Changing the dispositions of future teachers is no easy task. For teacher education to become transformative rather than reproductive, many researchers have pointed to field experiences as being the key to success in changing teacher practices and dispositions. Since field experiences involve collaboration between the pre-service teacher and the school-based mentor, the aim of this research was to examine the voices of participants and prompted these research questions: how are future music teachers being prepared by university-based teacher education programs for inclusive classroom practice? What problems do pre-service music teachers face during field experiences? What challenges do school-based mentors face when guiding student teachers to work with diverse pupil needs? Focus group discussions were chosen as the method of data collection. Three groups consisted of bachelor-level students from two Lithuanian universities. The fourth consisted of six music teacher mentors.[...]