Straipsnyje nagrinėjama lietuvių kultūros veikėjo, choro dirigento, pedagogo, publicisto, kompozitoriaus J. Bertulio muzikinė veikla. Aptariamas jo indėlis į Klaipėdos krašto muzikinį gyvenimą. Turėdamas kompozitoriaus talentą J. Bertulis kūrė įvairių žanrų muziką: baletus, operetes, dainas, programinius simfoninius, instrumentinius kamerinius veikalus. Reikšmingiausi iš autoriaus kompozicijų - bažnytinės katalikiškos muzikos kūriniai. Svarbesni iš jų analizuojami šiame straipsnyje.

Straipsnyje aptariama katalikiškų bendruomenių padėtis Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte, katalikiškos muzikos apraiškos šio krašto bažnyčiose. Tiriamos ir analizuojamos Klaipėdos krašte gyvenusių (1923-1939) kompozitorių profesionalų (S. Šimkaus, J. Žilevičiaus, J. Gaubo, J. Bertulio ir kt.) katalikiškos bažnytinės muzikos kompozicijos. Įvertinama jų svarba krašto religiniame, kultūriniame gyvenime bei lietuviškumo puoselėjimo plotmėje.

Straipsnyje analizuojamas Lietuvos šaulių sąjungos klausimas Klaipėdos krašto viešojoje erdvėje 1923–1926 m., remiantis Šaulių sąjungos Klaipėdoje leista periodika „Klaipėdos sargas“ ir „Klaipėdos garsas“. Turinio kokybinė analizė atliekama išskiriant tris esminius proble¬minius klausimus: šaulių požiūris į krašto lietuviškumą, vokiškumą ir religiją. Lietuvos šaulių sąjunga buvo viena iš atraminių organizacijų, turėjusių vykdyti Lietuvos integracinę politiką Klaipėdos krašte, todėl minėtų aspektų analizavimas spaudoje leidžia atskleisti Šaulių sąjungos veiklos refleksijas ir suvokinius Klaipėdos krašto viešojoje erdvėje bei siekti identifikuoti sąjungos (ne)populiarumo tarp krašto gyventojų priežastis.

Straipsnyje remiantis Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentais bei atliktais tyrimais nagrinėjama nacistinių organizacijų veikla Klaipėdos krašte ir Lietuvos saugumo policijos pastangos kontroliuoti nacistinį judėjimą infiltruojant savus agentus. Analizuojama Lietuvos saugumo policijos agentų suteikta informacija apie nacistinių organizacijų struktūrą, aktyvą ir jų ryšius su Vokietija. Išryškinama Lietuvos saugumo policijos kova prieš nacistų antivalstybinį darbą, Vokietijos žvalgybos užverbuotų agentų, radikalų grupių veiklą, atskleidžiant jų parengtų sukilimų ar pučų planus. Įvertinamas Valstybės saugumo policijos pasirengimas išaiškinti ir neutralizuoti Vokietijos agentūrinį tinklą, veikusį nacistinėse organizacijose Klaipėdos krašte.

Straipsnyje pristatomos žodinės istorijos metodo ypatybės, galimybės ir problemos istorijos moksle. Nagrinėjami šio metodo duomenų rinkimo, analizės, žodinių duomenų patikimumo klausimai. Apžvelgiamas žodinių duomenų aktualumas tiriant buvusių Rytprūsių teritorijų laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo.

The activities of the Lithuanian Riflemen’s Union in Klaipėda Region were one of the measures of strengthening Lithuanianhood in the region. A typical portrait of a rifleman from the Riflemen’s 20th Regiment of Klaipėda is the Lithuanian activists from Lithuania Minor or the newcomers from the public authorities of Lithuania Major, or the civil servants and employees of public enterprises pursuing the task of strengthening the Lithuanian element in Klaipėda Region and incorporating this region to the territory of the State of Lithuania through the capacities of the Riflemen’s Union. According to the practice prevailing in Klaipėda Region, a position used to be granted and maintained for the sole reason of being a rifleman. The status of a rifleman and the membership in the Union were abused for the sake of securing and maintaining the office; therefore, the commanders of the Riflemen’s 20th Regiment of Klaipėda attempted to centralise the procedure of submission of reference letters in order to avoid the cases of admission of inappropriate persons to the Union and subsequently to the civil service. Whereas workers were also members of the Riflemen’s Union, they were not forgotten as well; hence, we may conclude that the activities in the Riflemen’s Union used to grant an opportunity of not only getting a position in the civil service but also a position of a worker or a civil servant of lower grade in various public enterprises in Klaipėda Region. It should be noted that there is considerably less data on the inappropriate conduct and the resulting deterioration of the rifleman’s name at work among riflemen workers compared to riflemen civil servants. The reason lies in the differences between the amount of attention paid to workers and civil servants.

Remiantis pavyzdžiu Rytų Prūsijai priklausiusio istorinio regiono, išsiskyrusio lietuvių kultūros vyravimu, straipsnyje analizuojama erdvėvokos raida XVI–XX amžiais. Analizėje gilinamasi į du pagrindinius šios erdvės suvokimo matmenis – teritorijos pavadinimą ir ribas. Aiškinamasi, kokie geopolitiniai ir ideologiniai veiksniai lėmė regiono įvardijimo ir teritorinio apibrėžimo skirtumus ir kokią įtaką šie skirtumai darė „Mažosios Lietuvos“ sampratos lietuviškojoje vaizduotėje kaitai.

Remdamasis archyviniais dokumentais, straipsnyje autorius analizuoja Lietuvos šaulių sąjungos (toliau LŠS) narių vaidmenį Klaipėdos krašto gynybos sistemoje. Pabrėžiami šaulių ir kariuomenės santykiai, lyginamos užduotys, skirtos šauliams krašto gynybiniuose planuose. Didžiausias dėmesys koncentruojamas į šaulių vaidmenį įgyvendinant Klaipėdos krašto gynimo direktyvą ŠADIR. Analizuodamas Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentus, autorius paneigia istoriografijoje įsitvirtinusį Klaipėdos krašto šaulių, kaip „nepatikimųjų“, įvaizdį 1939 m. kovą perduodant Klaipėdos kraštą Vokietijai.

Remiantis 1941–1945 m. Tarybų Lietuvos periodine spauda, straipsnyje analizuojama Tarybų Lietuvos vadovybės pretenzijų į iredentines teritorijas raiška nuo Vokietijos karo su Tarybų Sąjunga pradžios iki Tarybų Lietuvos atkūrimo, t. y. iki 1945 m. pabaigos. Atskleidžiama, kada ir kaip buvo aktualizuotas lietuviškas iredentizmas ir kas turėjo įtakos jo raiškai, analizuojamas Tarybų Lietuvos iredentinis diskursas, jo kaita bei Tarybų Lietuvos atkūrimo ir jos teritorinės transformacijos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje aplinkybės. 1944–1945 m. iš esmės kūrėsi nauja Tarybų Lietuva su Vilniumi ir Klaipėda. Tad šiame straipsnyje tyrimas orientuotas į Lietuvoje „tradiciškai“ iredentinėmis laikytas teritorijas lietuviškų žemių vakariniame pakraštyje – į Klaipėdos kraštą ir kitą Rytų Prūsijos teritorijos dalį dešinėje Nemuno upės pusėje.

Remiantis 1944–1948 m. publikuotais TSRS ir Tarybų Lietuvos vadovybių pasisakymais Klaipėdos krašto priklausomybės klausimais, šiame straipsnyje analizuojami probleminiai Klaipėdos krašto tapsmo Tarybų Lietuvos teritorijos, buvusios Tarybų Sąjungos sudėtyje, dalimi klausimai ir teisiniai aspektai. Atskleidžiama, kokią politiką vykdė Tarybų Lietuvos vadovybė 1944–1946 m., kaip Klaipėdos krašto priklausomybė Tarybų Lietuvai buvo pristatoma sąjunginėje ir respublikinėje spaudoje 1944–1946 m. Taip pat, remiantis 1946–1948 m. vykusiais rinkimais į TSRS ir Lietuvos TSR Aukščiausiąsias ir vietines tarybas bei TSRS ir Lietuvos TSR aukščiausiųjų valstybės valdžios organų 1945–1948 m. priimtais teises aktais, atkuriama Klaipėdos krašto tapimo Tarybų Lietuvos teritorijos dalimi eiga.