Vytautas Magnus University Research Management System (VDU CRIS)





3. Mokslo žurnalai / Research Journals

Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291

Browse

Search Results

Now showing1 - 3 of 3
  • Item type:Publication,
    Kauno pavietas ir Pacai
    research article[2022][S4][H005]
    Kauno istorijos metraštis, 2022, vol. 20, no. 20, p. 119-134

    Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Pacų giminė savo galios viršūnę pasiekė XVII amžiaus antroje pusėje. Geri santykiai su Abiejų Tautų Respublikos karaliais ir jų dvarais, vedybos, sumani politika leido Kristupui Zigmantui Pacui (1621–1684 m.) tapti viena galingiausių to meto asmenybių valstybėje. Be LDK kanclerio, svarbų vaidmenį valstybės gyvenime atliko ir kiti šeimos nariai: LDK didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m.), Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas (1623–1684 m.), Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas (mirė 1695 m.). Didikų ekonominės galios augimas buvo neatsiejamas nuo seniūnijų įgijimo. Tarp daugelio tokių seniūnijų, kurias Pacų šeima turėjo XVII a. antroje pusėje ir dalyje XVIII a., buvo ir Kauno seniūnija. Vykstant 1564–1566 m. teismų ir administracinei reformai, buvo naujai suformuoti LDK administraciniai vienetai – vaivadijos ir pavietai. Tarp tokių naujai suformuotų administracinių vienetų buvo ir Trakų vaivadija, apimanti Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės pavietus. Kauno pavietas buvo mažiausias tarp kitų Trakų vaivadijos pavietų ir, preliminariais skaičiavimais, užėmė apie 6045 km2 plotą. Tokios pavieto ribos egzistavo iki 1791 m. Kiekviename paviete buvo valstybiniai dvarai, kuriuos administravo valdovo paskirtas seniūnas. Pagrindinė Kauno seniūnų pareiga ir pajamų šaltinis buvo pilies teismas ir seniūnijos ūkis. Iš Pacų giminės Kauno seniūnais buvo Kristupas Zigmantas Pacas (Kauno seniūniją valdė 1666–1676 m.), Mikalojus Andriejus Pacas (1676–1710 m.), Kristupas Konstantinas Pacas (1710–1724 m.) ir Mykolas Pacas (1778/1779–1800 m.).

      139  43
  • Item type:Publication,
    Kauno pavieto bajorijos elito giminės XVI a. II pusėje – XVII a. I pusėje
    [Families of the nobility elite of Kaunas powiat in the second half of the 16th century – the first half of the 17th century]
    research article[2021][S4][H005]
    Kauno istorijos metraštis, 2021, vol. 19, no. 19, p. 7-28

    Vykstant 1564–1566 m. teismų ir administracinei reformai, buvo naujai suformuoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) administraciniai vienetai – vaivadijos ir pavietai. Tarp tokių naujai suformuotų administracinių vienetų buvo ir Trakų vaivadija, apimanti Gardino, Kauno, Trakų ir Upytės pavietus. Kauno pavietas buvo mažiausias tarp kitų Trakų vaivadijos pavietų ir, preliminariais skaičiavimais, užėmė apie 6045 km2 plotą. Tokios pavieto ribos egzistavo iki 1791 m. Decentralizuota Respublikos sistema lėmė, kad svarbus valstybės elementas buvo administraciniai vienetai – pavietai. Jie tapo svarbia bajorijos savivaldos vieta. XVI a. II pusėje – XVII a. I pusėje 9 giminių atstovai dažniau nei kitų giminių nariai užimdavo renkamas ar skiriamas pareigas Kauno paviete ir buvo renkami atstovais į Respublikos Seimus ar LDK Vyriausiąjį Tribunolą. Straipsnyje dėmesys sutelkiamas į Kulviečių, Skorulskių, Sumorokų, Zavišų, Šiukštų, Beinartų, Deltuviškių (Dzievaltovskių), Mlečkų, Valadkevičių (Valatkų) gimines. Kauno pavieto bajorų Jono Jonaičio Vydros, Zybulto Hans kopovičiaus ir Jono Karolio Rostovskio atvejai parodo, kad kartais padaryti išskirtinę kar jerą bei ilgai išlikti pavieto politiniame-administraciniame elite galėdavo ir vienas giminės atstovas

      264  78
  • Item type:Publication,
    Kauno pavieto politinė bendruomenė 1544–1650 m. : studijos akademijose bei kolegijose ir jų įtaka tolesnei karjerai
    [Nobility elite of Kaunas district (powiat) in 1544–1650 : studies in academies and colleges and their influence on the future careers]
    research article[2015][S4][H005][23]
    Kauno istorijos metraštis, 2015, no. 15, p. 7-29

    The aim of this article is to identify the families of nobility elite of Kaunas district the members of which were elected or appointed to offices in Kaunas district self-government, judicial, and administrative institutions or were elected to the Diet of the Commonwealth or the Supreme Tribunal of GDL during mid-16th to mid-17th centuries. The research has revealed that the members of 56 noble families were elected to the Supreme Tribunal of GDL, the members of 58 noble families were elected or appointed as district-level officials, while 44 families had both members at the Supreme Tribunal of GDL and were elected or appointed as officials. Using the vast data on university students in most Western European universities, the research attempted to determine the number nobility elite, studying at universities. Noble families the members of which consistently sent their sons to universities have been identified; the majority of them were the sons of the officials in Kaunas district. The main tendencies of choosing university education have been established: the highest number of noble people from Kaunas district was studying at universities from 1580 to 1610, and the decline of the number of students started in the 1630s.

      211  181