Straipsnyje apžvelgiamas ir įvertinamas Tamašiavos mokymo bazės ir jos apylinkių edukacinis potencialas, tinkamumas geografijos ir kitų specialybių mokomosioms lauko praktikoms atlikti. Pateikiami siūlymai, kaip įvairiau ir intensyviau panaudoti Tamašiavos mokymo bazės teikiamas galimybes.

Straipsnyje apžvelgiamas geografinių informacinių sistemų (GIS) mokymas ir taikymas Lietuvos edukologijos universitete – dabartis, poreikiai ir perspektyvos. Pagrindinis dėmesys skiriamas geografijos dalykui. Aptariama GIS reikšmė geografijos mokslui, GIS taikymo mokyklinėje geografijoje tendencijos, analizuojamas Lietuvos edukologijos universiteto geografijos specialybės studentų santykis su GIS, lūkesčiai ir poreikiai.

Straipsnyje analizuojamas modulinis ugdymo organizavimo modelis kaip alternatyva iki šiol egzistuojančiam linijiniam planavimui, kai mokymo programa rengiama planuojant pagal tikslus. Šio straipsnio tikslas – atskleisti ugdymo organizavimo moduliais galimybę skaidant geografijos 9–10 ir 11–12 klasių ugdymo turinį mažesniais laikotarpiais. Straipsnyje aptariama modulinio mokymo samprata ir galimybės Lietuvoje. Nagrinėjamos geografijos modulinės programos 9–10 ir 11–12 klasėse bei galimas turinio skaidymas moduliais. Analizuojama Suomijos ir Estijos modulinio mokymo patirtis.

Straipsnį sudaro aštuonios dalys, kuriose nurodoma akademiko Kazimiero Bieliuko darbų svarba ežerotyros mokslo raidai, akademinės geografijos plėtrai bei mokslo leidinių organizavimui. Pirmoje dalyje „Gyvenimo ir darbo kelias“ pateikiama informacija apie akademiko vaikystę, darbo metus. Antroje dalyje „Mokslinio darbo kryptys ir publikuoti darbai“ trumpai aprašomi atlikti akademiko ežerų morfologiniai ir morfometriniai tyrimai bei batigrafinių kreivių metodas, analizuojamos publikacijos. Trečioje straipsnio dalyje „Pedagoginė metodinė veikla“ apibendrinamas K. Bieliuko pedagoginis darbas, aprašomos metodinio pobūdžio knygelės. Ketvirtoje dalyje „Organizacinė – visuomeninė veikla“ trumpai pristatoma, kokias atsakingas administracines pareigas akademikas užėmė pokario metais. Penktoje dalyje „Akademiko K. Bieliuko darbų svarba geografijos mokslo raidai“ nagrinėjamas akademiko indėlis į geografijos mokslą bei jos akademinį mokymą XX amžiuje. Šeštojoje dalyje „Mokslinės, pedagoginės ir visuomeninės veiklos įvertinimas“ pateikiamas apie akademiką parašytų publikacijų bei už aktyvią visuomeninę veiklą jam suteiktų apdovanojimų sąrašas. Septintoje dalyje „Prisiminimai“ dalijamasi buvusių K. Bieliuko studentų, bendradarbių prisiminimais apie akademiką, kuris nulėmė jų tolimesnį gyvenimą. Aštuntoje dalyje „Studentų žinios apie limnologiją“ pateikiami tyrimo duomenys, atskleidžiantys akademiko nuopelnus geografijos mokslui. Šie nuopelnai ir šiandien yra aktualūs ir nepamiršti.

The research aims to describe the level of understanding of pedagogical content of spatial thinking geography of students of prospective geography teachers in Aichi University of Education (AUE) and Yogyakarta State University (YSU).The results of the descriptive evaluation indicate that the majority of YSU and AUE students know and havea good understanding of pedagogical content knowledge of spatial thinking geography. The main obstacle faced by students deals with the teaching ability especially assessment and evaluation as a strategy to know learning outcomes.