Darbo tikslas – nustatyti grupinių ir individualių fizinių veiklų poveikį pradinių klasių mokinių socializacijai. Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrime dalyvavo 48 pradinių klasių mokiniai – nuo 1 iki 4 klasės (7–10 m.). Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes: tiriamąją (n = 24) ir kontrolinę (n = 24). Tiriamajai grupei buvo taikomi edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai, o kontrolinei grupei – įprastinės fizinės veiklos pratimai. Abiem grupėms užsiėmimai vyko po du kartus per savaitę po 45 min. Testavimas buvo vykdomas dviem etapais – prieš ir po intervencijos – vienoje Kauno miesto progimnazijų. Tyrime taikyti metodai: elgesiui, emocijų raiškai ir bendravimui su bendraamžiais nustatyti – Galių ir sunkumų klausimynas; įtampos lygiui veiklos metu įvertinti – „VERIM Lab Pro“ biogrįžtamojo ryšio metodas; pasitenkinimas fizine veikla vertinamas pagal Fizinio aktyvumo malonumo skalę; fizinės veiklos raiška buvo vertinama „Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimu – HBSC“ (metodologijos ištrauka apie fizinį aktyvumą laisvalaikio metu). Duomenų apdorojimui buvo naudojamas statistinės duomenų analizės paketas SPSS for Windows 23.0. Rezultatai. Tiriamojoje grupėje taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių elgesiui (p = 0,001), santykiams su bendraamžiais (p = 0,01), bendriems sunkumams (p = 0,001), sumažino hiperaktyvumą (p = 0,01). Sumažėjo mokinių patiriama įtampa veiklų metu tiriamojoje grupėje mažiausio (p = 0,021) ir didžiausio (p = 0,037) intensyvumo veiklose. Statistiškai reikšmingo poveikio mokinių patiriamai įtampai neturėjo kontrolinėje grupėje taikyti įprastinės fizinės veiklos pratimai. Tiriamojoje grupėje taikomi pratimai turėjo teigiamą poveikį mokinių pasitenkinimui fizine veikla (p = 0,001), padažnėjo fiziškai aktyvaus laisvalaikio leidimas (p = 0,001) ir pailgėjo trukmė (p = 0,004). Kontrolinėje grupėje nenustatytas reikšmingas poveikis pasitenkinimui taikoma veikla, tačiau statistiškai reikšmingai pakito fiziškai aktyvaus laisvalaikio dažnumas (p = 0,001) ir trukmė (p = 0,020). Išvados. Neformaliojo ugdymo metu taikyti edukaciniai fiziniai žaidimai ir pratimai labiau sumažino mokinių elgesio problemas, hiperaktyvumą ir bendrus sunkumus negu neformaliojo ugdymo metu taikytos įprastinės fizinės veiklos. Pradinių klasių mokiniams popamokinės veiklos metu taikytos edukacinės fizinės veiklos labiau sumažino patiriamą įtampą mažiausio intensyvumo veiklos metu, lyginant su popamokinėmis įprastinėmis fizinėmis veiklomis. Nustatytas didesnis poveikis mokinių pasitenkinimui fizine veikla ir fizinio aktyvumo padidėjimui po edukacinių fizinių žaidimų ir pratimų intervencijos, lyginant su įprastine fizine veikla.

The research aim was to examine some factors of physical activity in families with 5-6 years-old children and physical education in the kindergarten, and to assess the effectiveness of the created educational project of physical activity stimulation in a family. The following research methods were applied: the project of physical activity stimulation in a family, survey, group conversations with children, descriptive statistics. The project lasted for three months. 278 families with 5-6 years-old children from 17 Klaipėda preschool institutions participated in it. Children participated in physical education classes in the kindergarten twice a week. They learnt different tasks and games during them. The teacher continuously emphasised which tasks and games should be performed at home together with parents. Three pieces of homework were given every week (for 30 min). The homework consisted only of those physical activities, tasks, and games which were performed in physical education classes in the kindergarten; therefore, they were measured, uncomplicated, and realised in such a way that at least one of the parents could definitely perform them together with their child. The research data suggests that the majority of the 5-6 years-olds’ parents, participating in the project of physical activity stimulation in a family, had higher education, a half of them did mental, sitting job, and only a tenth did sport systematically. Parents thought that the majority of their children were physically active, often asked their family members to do sport together, a third of them attended sports and dance clubs. The majority of the parents were positive about children’s physical education in the kindergarten; however, more than four fifths did not assist in organising health and sport events. The majority of the children liked physical education classes during the project of physical activity stimulation in a family, and they willingly told their family members about physical activity content. Family members mostly performed homework tasks together with the child 1-3 times a week, but not systematically. Mother or father mostly did sport together with the child. A child, who is systematically physically trained in a preschool institution, can stimulate his family’s physical activity. Five-six year-old children liked being the organisers of physical activity in their family. During the project the children often asked their family members to perform together the tasks or games, they had learnt in the kindergarten, at home. They were able to reveal clearly to the teacher the situations of physical activity in their family. On the other hand, children are just a go between a teacher and their parents. They are unable to realise all their physical potential by themselves, defeat parents’ unwillingness to do sport together, therefore, close collaboration between teachers and parents is essential. Both preschool teachers and parents should see physical activity as a basic (self)-educational component, model child’s physical activity, create favourable physical and social environment.

Straipsnyje apžvelgiama natūralių antioksidantų metabolizmą skatinanti veikla sportuojant oksidacinio streso sąlygomis. Nustatyta, kad oksidacinį stresą, vieną pagrindinių veiksnių, trukdančių pasiekti gerų sportinių rezultatų, galima valdyti parenkant tinkamus fizinius krūvius. Nurodyti natūralių antioksidantų – ceruloplazmino, omega‑3 polinesočiųjų riebalų rūgščių ir probiotinių produktų, fizinės veiklos skatinimo komponentų, veiklos mechanizmai. Paaiškėjo, kad be tiesioginio antioksidacinio efekto, ergogeninis veiksmas pasižymi membraną tausojančiomis, detoksinėmis, imuninę ir širdies kraujagyslių sistemą apsaugančiomis savybėmis. Buvo nustatyta, kad pateikti veiksniai, dalyvaujantys metabolinių procesų susidaryme fizinės veiklos metu ir turintys antioksidacinį poveikį organizmui, gali būti susiję su daugybe kitų homeostazės pokyčių organizme, pradedant ATF išeikvojimu ląstelėse bei katecholaminų kaupimu ir baigiant mitochondrijų biogenezė. [...]