Straipsnyje atskleidžiama socializacijos proceso struktūra ir pobūdis, orientuotas į globalizacijos iššūkį – tvarią ir darnią plėtrą, užtikrinančią ir bendruomenių, ir kiekvieno asmens gerovę ir gyvenimo kokybę. Tad keičiasi ir negalią turinčių žmonių socializacijos prioritetai, pirmenybę teikiant asmens įtraukimo (inkliuzijos) ir dalyvavimo bendruomenių gyvenime galimybių plėtojimui, taip siekiant spartesnės neįgaliųjų raidos ir socializacijos. Pateikiami ko-kybinio tyrimo duomenys, atskleidžiantys neįgaliųjų socializacijos paradigmų kaitą edukologijos ir socialinio darbo moksluose bei praktikoje, šiuolaikinės socializacijos įgyvendinimą lemiančius veiksnius, edukologijos ir socialinio darbo vertybinių nuostatų perimamumą. Daromos išvados, kad savarankiškus edukologijos ir socialinio darbo mokslus sieja holistinis požiūris į socializaciją kaip į tęstinį ir dinamišką procesą, kuriame abu mokslai turi savo sistemų pobūdžio funkcines užduotis ir jų įgyvendinimo procesuose jos persipina, išryškindamos tarpdisciplininio bendra-darbiavimo tendencijas ir poreikį.

Straipsnio tikslas yra aptarti plagiato kaip etikos reiškinio santykį su teisines pasekmes sukeliančiu autorystės pasisavinimu. Siekiant atskleisti straipsnio tikslą yra pristatoma plagiato samprata bei įtvirtinimas akademinės bendruomenės veiklą reglamentuojančiuose doku-mentuose; yra aptariami baudžiamojoje teisėje įtvirtinto autorystės pasisavinimo požymiai bei jų santykis su plagiato požymiais. Pateikta analize siekiama įrodyti, kad nors plagiatas yra laikomas etikos institutu, tačiau jo negalima nagrinėti atsietai nuo teisinių reiškinių, reglamentuojančių svetimo kūrinio ar idėjos pasisavinimą. Straipsnyje pateikiami plagiato bei teisės pažeidimų autorių teisių srityje turiniai leidžia teigti, kad pasinaudojimo svetimu tekstu požymis yra esminis tiek atskleidžiant plagiato turinį, tiek kvalifikuojant autorių teisių pažeidimus, atitinkamai autorių teisių pažeidimų tyrimuose naudojamos specialios lingvistinės žinios yra ir gali būti taikytinos ir kitų su autorystės idėjų pasisavinimu (plagiato) susijusių atvejų tyrimui. Straipsnyje pateiktos įžvalgos yra aktualios institucijoms, siekiančios užkardyti plagiato reiškinius ir juos ištirti.

Analizuojama Geros mokyklos koncepcija (2015): geros mokyklos misija, bruožai, akcentuojamas jos esminis skirtumas nuo šiandieninės mokyklos, orientuotos daugiau į akademinius pasiekimus. Geros mokyklos rezultatas – mokinio branda, pasiekimai, pažanga. Išryškinamos šios mokyklos dvi dalys: misija ir mokyklos įgyvendinimui įtakos turintys veiksniai. Pateikiami 2016 m. kokybinio tyrimo duomenys – ekspertų geros mokyklos samprata, galimi jos įgyvendinimo trikdžiai. Siūlomi tapsmo gera mokykla postūmiai.