The aim of the article is to present the results of the contrastive word-formation analysis of one-word terms of the Lithuanian, Russian and English constitutional law. The terms were collected from the Constitution of the Republic of Lithuania (1992), the Constitution of the Russian Federation (1993) and major UK legal acts of constitutional nature translated into Modern English, namely Magna Carta (1297), Habeas Corpus Act (1679), the Bill of Rights (1689) and the Act of Settlement (1700), including the amendments as in force today, and the original text of the Human Rights Act (1998). The investigated terms are formed in the languages which belong to three different branches of the Indo-European language family (a Baltic, an East Slavic and a West Germanic) and are used in three different legal systems with different term formation traditions. These differences determine the peculiarities of their formal structure which the authors seek to reveal. The article describes the term formation patterns and their frequency, as well as the general tendencies of one-word term formation in the investigated languages. The research is based on the principles of synchronic word formation analysis, the descriptive-contrastive analysis and the quantitative analysis of the collected data. The findings of the contrastive analysis are expected to be useful for the development of legal terminology of Lithuania, Russia and other countries.

Tyrime aptariami Lietuvos universiteto (vėliau VDU) Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keturiuose straipsniuose. Šiame straipsnyje analizuojami aštuoniasdešimt devyni studentų baigiamieji darbai, parašyti laikotarpiu nuo 1925 iki 1932 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie Lietuvos valstybės sukūrimo teisinius aspektus, teisėjų rinkimų galimybę, advokatūros organizaciją, tabako monopolį, prekių ženklus, sąžiningą konkurenciją, užsieniečių teisinį statusą, valstybės kreditą, darbo sutartis, paveldėjimą, autorių teises, hipoteką, prievoles, turto nuomą, servitutą, įvaikinimą, atstovavimą, trečiųjų asmenų dalyvavimą teisminiame procese, bausmes, veikas, priešingas teisei, jų stadijas, nusikaltimo bendrininkus, nėštumo nutraukimą, nepakaltinamumą, ekstradiciją, liudininko statusą, įrodinėjimą, nepilnamečių atsakomybę, kasacinį procesą, valstybės vaidmenį tarptautinėje teisėje, Tautų Sąjungą, Nuolatinį Tarptautinį Teisingumo Teismą, tarptautinius pervežimus geležinkeliais, Lietuvos prekybos sutartis, Užjordanės statusą.

Šiame tyrime aptariami VDU Teisių fakulteto diplominiai darbai, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keturiuose straipsniuose. Šiame straipsnyje tyrinėjami per šimtas trisdešimt studentų baigiamųjų darbų, parašytų laikotarpiu nuo 1933 iki 1934 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės sukūrimo teisinius aspektus, prigimtinę teisę, teisėjų parengimą, jų socialines garantijas, žemės reformą, darbo sutartis, autorių teises, notaro veiklą, šeimos, prievolių, daiktinę, paveldėjimo teisę, bausmių sistemą, civilinį ieškinį baudžiamajame procese, daktiloskopiją, nepilnamečių nusikalstamumą, prisiekusiųjų teismą, tarptautinį valstybės pripažinimą, tarptautinę oro teisę ir t. t.

Šiame tyrime aptariami Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į jų struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keliuose straipsniuose. Šis straipsnis yra trečioji straipsnių apie studentų diplominius darbus dalis, kuriame tyrinėjami per šimtas penkiasdešimt baigiamųjų darbų, parašyti laikotarpiu nuo 1935 iki 1937 metų. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai analizavo ir lygino 1922 ir 1928 metų Lietuvos valstybės konstitucijas, įstatymų konstitucingumo kontrolę, savivaldybių struktūrą ir kompetenciją, geležinkelių atsakomybę, vandens kelių administravimą, filmų demonstravimo priežiūrą, valstybės kontrolę, verslo teisę, tyrinėjo atskirus civilinės ir baudžiamosios teisės ir proceso institutus.

Tyrime aptariami VDU Teisių fakulteto diplominiai darbai chronologine tvarka, išskiriant juos pagal teisės šakas, atsižvelgiant į struktūrą, naudotą literatūrą, teisės aktus, teismų jurisprudenciją, studentų vartojamą teisinę kalbą. Taip pat pateikiamos, autorės nuomone, vertingiausios ar įdomiausios darbų citatos, įvardijami dėstytojai, vertinę darbus, atskleidžiami studentų ir dėstytojų likimai. Pats tyrimas publikuojamas keliuose straipsniuose. Šiame straipsnyje tyrinėjami per šimtas penkiasdešimt baigiamųjų darbų, parašytų laikotarpiu nuo 1937 iki 1939 metų. Šioje baigiamojoje straipsnių ciklo dalyje bus pateiktos apibendrinančios visą seriją išvados. Baigiamieji darbai atskleidžia ne tik Teisių fakulteto veiklą, ruošiant būsimus teisininkus valstybei, bet ir to meto Lietuvos aktualijas. Studentai rašė apie viešumo principą baudžiamajame procese, referendumą, plebiscitą, prezidento institutą, administracinį teismą, eutanaziją, valstybės tarnautojų baudžiamąją atsakomybę, valstybės atsakomybę, civilinės ir baudžiamosios teisės institutus.

The article deals with contrastive word-formation analysis of Lithuanian and English one-word terms of the constitutional law. The terms were collected from the Constitution of the Republic of Lithuania (1992) and two major UK legal acts of constitutional nature translated into Modern English, namely Magna Carta (1215) and The Act of Settlement (1700) including the amendments as in force today. The research seeks to reveal how constitutional one-word terms are formed in the Lithuanian and the UK legal systems, to highlight peculiarities of term-formation in Lithuanian and English and to get insight into the most important regularities characteristic of the analysed languages. The research has been conducted using the general principles of synchronic word formation analysis, the descriptive-contrastive analysis and the quantitative analysis of the collected Lithuanian and English data. The results of the research reveal that the distribution of the formal patterns of the analysed terms is different in the investigated languages as well as the means of word-formation and frequency thereof. The results of the research are expected to provide ideas and information to the developers and researchers of legal terminology of Lithuania and other countries.