3. Mokslo žurnalai / Research Journals
Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291
Browse
Search Results
- research article[2021][S4][S004,S001]Kinga Zawadzka-Pąk, UrszulaBaltic Journal of Law & Politics, 2021, vol. 14, no. 2, p. 72-100
Among the different instruments of collaborative governance, participatory budgeting (PB) is of particular interest in Poland. PB includes the residents who co-decide about local public expenditure. PB proponents suggest that it has the potential to democratize budgeting but others point to the ease with which organized groups sometimes capture the process to serve their interests. The analysis shows that due to the weak axiological grounds that result from the infringements of all nodal public values, e.g. human dignity, sustainability, citizen involvement, openness, secrecy, compromise, integrity, and robustness, PB in Poland has little potential to enhance accountability for the protection of the common good.
56Scopus© Citations 1 Autoritetas politikoje: Tomo Akviniečio politinės antropologijos metafizinis principasItem type:Publication, [The authority in politics: the metaphysical principle of political anthropology by Thomas Aquinas]research article[2017]Aleksandravičius, PovilasSOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2017, no. 63(91), p. 33-48Straipsnyje tiriamas Tomo Akviniečio politinės filosofijos metafizinis principas, kurį geriausiai atskleisti padeda autoriteto sąvoka. Šį principą sudaro intencionalus žmogaus sąmonės ryšys su Dievo kuriamu pasauliu, t. y. tikrove kaip tokia. Glaustai perteikus Tomo Akviniečio politikos sampratą analizuojama, kokią autoritetų hierarchiją politikoje lemia šis principas bei pagal kokį modelį šie autoritetai organizuoja valstybę. Didelis dėmesys skiriamas pačiai autoriteto sąvokai bei jos transformacijai žydiškoje-krikščioniškoje terpėje. Nagrinėjamos bendrojo gėrio ir žmogaus prigimties sąvokos, politinės valdžios teisėtumo kriterijus, individo laisvės ir jos santykio su politiniu autoritetu problema. Straipsnyje Tomo Akviniečio politinės filosofijos principai yra priešinami moderniųjų laikų politinės filosofijos prielaidoms.
553 167 Teisingumas ir dora socialinėje filosofijojeItem type:Publication, [Justice and virtue in social philosophy]research article[2013]Plėšnys, AlbinasSOTER: religijos mokslo žurnalas / SOTER: Journal of Religious Science, 2013, no. 45(73), p. 7-20Straipsnyje pirmiausia nagrinėjamas klasikinės teisingumo sampratos susiformavimas, teisingumo ir doros ryšys. Toliau aptariama liberalioji teisingumo samprata, daugiausia dėmesio skiriant Johno Rawlso suformuluotai procedūrinio teisingumo teorijai, kurią jis tapatina su politine filosofija. Tiek J. Rawlsas, tiek kiti liberalieji mąstytojai nesieja teisingumo sampratos su dorumu ir asmeniu, taigi aiškina teisingumą prasme, kuri priklauso ne bendruomeninių santykių kontekstui, o charakterizuoja tam tikrą teorijos ypatybę.
1544 190