Straipsnyje nagrinėjama vaikų metaforinio mąstymo raiška kognityvinės raidos kontekste, remiantis dviem vaiko raidos teorijomis — J. Piaget (1969) ir L. Vygotskio (1982). J. Piaget pabrėžė realų kognityvinį vaiko raidos lygį, aprašė jį kaip tam tikrą mokėjimų ir įgūdžių sistemą. L. Vygotskis daug dėmesio skyrė potencialioms vaiko galimybėms, dėl kurių vykstantis ugdymas lenkia jo pažintinę raidą. Pristatomu tyrimu yra atskleistas diagnostinis ir lavinamasis lietuvių.patarlių, kaip metaforinio mąstymo formavimo priemonės, potencialas, t. y. parodyta, kaip galima sukurti Lietuvos kultūrinį savitumą atitinkančią tyrimo metodiką, kuria galima diagnozuoti ir lavinti vaikų metaforinį mąstymą.

Autistiškų vaikų, augančių daugiakalbėje aplinkoje, tyrimų vis dar nedaug, nors daugiau nei pusė pasaulio gyventojų yra daugiakalbiai. Autizmo spektro sutrikimui (ASS) būdingi sunkūs bendravimo ir kalbos įgūdžių sutrikimai. Daugelis tėvų prašo specialistų patarimo, ar jų vaikas turėtų mokytis abiejų kalbų vienu metu dvikalbėje aplinkoje. Tyrime nagrinėti iššūkiai, su kuriais susiduria mokytojai ir tėvai, ugdydami ASS turinčius vaikus, besimokančius anglų kaip antrosios kalbos. Tyrimo imtį sudarė devyni ASS turinčių vaikų tėvai ir penki mokytojai; jie buvo apklausti taikant kokybinį metodą. Iš tyrimo rezultatų paaiškėjo, kad mokant anglų kaip antrosios kalbos ASS turinčius vaikus ir tam naudojant vaizdines priemones, modeliavimą ir kartojimą yra veiksminga jų kalbos ir socialiniams gebėjimams ugdyti. Nors sunku sukurti mokymo strategijas, kurios būtų veiksmingos ASS turintiems vaikams, mokytojai nustatė, kad šie vaikai labai gerai išmoksta naujų kalbų. Be to, labai svarbu, kad kuriant programas pedagogai ir tėvai bendradarbiautų. Šis tyrimas atskleidė metodus, kuriuos pedagogai ir tėvai galėtų taikyti padėdami vaikams siekti dvikalbystės. Rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų, siekiant nustatyti sunkumus, su kuriais susiduria mokytojai, mokydami ASS turinčius vaikus užsienio kalbų.

Fizinis aktyvumas – svarbus sveikos gyvensenos veiksnys, darantis reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei. Nepaisant to, tiek Lietuvoje, tiek Europoje fizinio aktyvumo rodikliai tendencingai mažėja – tyrimais nustatyta, kad fizinis aktyvumas paauglystės laikotarpiu kasmet sumažėja vidutiniškai 7 proc. 2018–2030 m. PSO fizinio aktyvumo strategijoje mokyklinio amžiaus asmenys išskiriami kaip prioritetinė grupė. Jų fiziniam aktyvumui skatinti šalių valdžios institucijos raginamos bendradarbiauti su partneriais, kuriančiais ir įtraukiančiais vaikus į fizinio aktyvumo programas, kurios leistų įtvirtinti ir stiprinti visą gyvenimą trunkančią sveikatą ir fizinį raštingumą ir tuo pačiu skatinti mėgavimąsi fizine veikla. Straipsnio tikslas – apžvelgti vaikų fizinio aktyvumo tendencijų situaciją, to priežastis ir kaip laipiojimas gali prisidėti, skatinant vaikų fizinį aktyvumą neformaliojo ugdymo metu. Taikyti tyrimo metodai: mokslinės literatūros metaanalizė ir apibendrinimas. Lipimas žmogui buvo būtinas jau nuo senų senovės: tai padėdavo tyrinėjant žemes, keliaujant, ceremonijų metu, medžiojant ar siekiant kalnų viršūnių. Šiuolaikiniame pasaulyje laipiojimas yra ir sportas, ir aktyvi pramoga, priklauso nuo pasirenkamo sudėtingumo ar lipimo būdo. Laipiojimo tikslas gamtoje – pasiekti uolos ar riedulio viršū nę, nesinaudojant jokia lipimą palengvinančia įranga, o lipant dirbtinio reljefo sienomis salėse bandoma pasiekti aukščiausiai esantį spalvotą kybį arba sienos viršų. Neabejotiną šio sporto aktualumą įrodo tai, jog 2020 m. Tokijuje laipiojimas buvo įtrauktas į olimpinę šeimą ir buvo laimėti pirmieji sportinio laipiojimo olimpiniai medaliai. Laipiojimo treniruočių metu stiprinami viso kūno raumenys, lavinama ištvermė, jėga, lankstumas, koordinacija ir pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taip pat ugdomas erdvinis mąstymas, vizualinė ir judėjimo atmintis, kūrybiškumas, gebėjimas greitai priimti sprendimus, pasitikėjimas savimi. Laipiojimas dirbtinio reljefo salėse yra pakankamai saugus sportas, o sužalojimai dažniausiai yra susiję su kritimu arba per dideliu krūviu, o vaikams ir jaunuoliams svarbu atkreipti dėmesį augimo spurto metu, nes atsiranda didelis epifizinių pirštų lūžių pavojus. Europoje yra šalių (Prancūzija, Didžioji Britanija), kurios įtraukia laipiojimą ne tik į neformalųjį ugdymą, bet ir į formaliojo ugdymo programas, o kuriami pradinių klasių vaikų mokymo laipioti metodai yra veiksmingi ugdant motorinius įgūdžius ir fizinį pajėgumą, taip lavinant vaikų psichofiziologines ypatybes. Nors sportas populiarėja, tačiau jaučiamas metodinės medžiagos mokytojams trūkumas, leidžiantis geriau pažinti šį sportą ir atrasti būdus, kaip jį išnaudoti ir fizinio ugdymo, ir integruotose pamokose. Mokslinėje literatūroje po truputį gausėja informacijos, kaip laipiojimas gali tapti priemone, padedančia skatinti vaikų ir jaunimo fizinį aktyvumą ir pajėgumą fizinio ugdymo programose. Pastebimas trumpalaikių tyrimų pobūdis šios temos kontekste, todėl lieka aktualūs įvairiapusiai, ilgalaikiai tyrimai, susiję su pedagogika ir laipiojimo poveikiu fizinio aktyvumo skatinimui ir asmenybės raidai. Atsiranda poreikis sukurti neformaliojo švietimo programą Lietuvoje ir, išsamiai įvertinus jos efektyvumą ir naudą, laipiojimo sporto veiklas būtų galima argumentuotai siūlyti įtraukti ir į formaliojo fizinio ugdymo programas.

On August 8, 1910, by his decree Quam singular, Pope Pius X established the order of the sacramental reception of Penance and Eucharist for children. Nevertheless, one problem, typical before this document was declared, is still true today: after children receive the sacrament of Penance, the reception of Eucharist is postponed for a year or for an even longer definite period of time. Furthermore, after the Vatican II Council, a trend was set that children could receive the Communion without first celebrating the sacrament of Penance. The article, thus, discusses the two extremities associated with the First Communion of children: the reception of the First Communion without the First Confession as well as the postponement of the First Communion for a longer period of time after the First Confession is received. Arguments “for” and “against” these two practices arc also presented. It is evident in the church documents that children of the age of discretion can receive both the sacraments of Penance and Eucharist. This work conc ludes that I) reception of the First Communion by children without the First Penance and 2) postponement of the First Communion for a year or a similar period of time after the First Confession do not have any theological basis. In an attempt to initiate children into conscious and willful celebration of the sacraments with their community, encouragement of belief, liturgical education, moral training, teaching of praying, preparation for life in community are emphasized rather than dry studies of the doctrine.

Vaikų fizinių gebėjimų lavinimas yra neatsiejama kiekvienų sportinių šokių užsiėmimų dalis. Sportiniai šokiai tampa vis populiaresni tarp vaikų ir tai lavina įvairius jų gebėjimus, ypač fizinius. Šis amžiaus laikotarpis (6–11 m.) yra palankus ir labai svarbus sportiniams šokiams, nes techninis šokėjų pasirengimas yra glaudžiai susijęs su tokiais gebėjimais kaip lankstumas, koordinacija, greitumas ir ištvermė. Lankstumo lavinimas – sudėtingas pedagoginis procesas, pagrįstas fiziologiniais organizmo adaptacijos dėsniais. Svarbu nuosekliai ir kryptingai ugdyti lankstumo ir kitus fizinius gebėjimus, nes tai sudaro pagrindą šokių judesių technikai išmokti. Tyrimo objektas – pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokius, lankstumo gebėjimai. Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokių užsiėmimus, lankstumo gebėjimų kaitos rodiklius. Tyrimo metodai: pedagoginis eksperimentas ir testavimas. Testų rinkinį sudarė šie testai: „Sėstis ir siekti“, „Lie mens lenkimas į šoną“ (EUROFITAS, 2017), „Pečių sukimo“ testas (Skernevičius et al., 2004). Tyrime dalyvavo sportinių šokių klubo „Tendance“ 8–11 m. vaikai (n = 60): 24 berniukai ir 36 mergaitės. Berniukai sudarė 40 % ti riamųjų, mergaitės – 60 % tiriamųjų. Vidutinis tiriamųjų amžius – 9,40 ± 1,18 metų. Tyrimo dalyviai buvo suskirstyti į eksperimentinę (E) ir kontrolinę (K) grupes. E grupėje buvo 32 tiriamieji (n = 32), K grupėje – 28 tiriamieji (n = 28). Pedagoginio eksperimento, trukusio vienerius mokslo metus (2019–2020), metu sportinių šokių mokykloje „Tendan ce“ (Klaipėda) įgyvendinta speciali lankstumo gebėjimų ugdymo programa. Tyrimo rezultatai. Eksperimentinės grupės rodikliai po pedagoginio eksperimento visų lankstumo testų buvo geres ni už kontrolinės grupės rodiklius. Vertinant bendrą lankstumo rezultatų kaitą, nustatyta, kad testų „Sėstis ir siekti“, „Pečių sukimo“ rezultatai statistiškai reikšmingai pagerėjo abiejose (E ir K) grupėse; „Liemens lenkimo į šoną“ rezultatai – tik E grupėje. Įvertinus pradinių klasių vaikų, lankančių sportinių šokių užsiėmimus, lankstumo gebėjimų kaitos rodiklius pagal lytį, nustatyta, kad statistiškai reikšmingai berniukų ir mergaičių E ir K grupėse pakito dviejų testų – „Sėstis ir siekti“ (p < 0,001) ir „Pečių sukimo“ (p < 0,001) – rezultatai. „Liemens lenkimo į šoną“ testu statistiškai reikšminga rezul tatų kaita nustatyta tik E berniukų ir E mergaičių grupėse. Pedagoginio eksperimento pradžioje E ir K grupės buvo homogeniškos pagal visų trijų lankstumo testų rezultatus, o po eksperimento – statistiškai reikšmingai skyrėsi pagal „Sėstis ir siekti“ (p < 0,05) ir „Liemens lenkimo į šoną“ (p < 0,001) testo rezultatus. II testavimo metu nustatyti statistiškai reikšmingi testo „Sėstis ir siekti“ rezultatų skirtumai tarp E ir K grupės berniukų (p < 0,01) bei „Liemens lenkimo į šoną“ testo rezultatų skirtumai – tarp E ir K grupės berniukų (p < 0,001) bei E ir K grupės mergaičių (p < 0,01). Sportinių šokių pratybos lavina pradinių klasių vaikų lankstumą, o pratybose taikant specialius lankstumo gebė jimų ugdymo pratimus, teigiamas rezultatų pokytis dar labiau išryškėja ir tai patvirtina taikytos ugdymo programos efektyvumą lankstumo lavinimui.

Height and body mass of tested young football players did not differ significantly from young nonathletes. Body mass indices were also similar. When comparing fat body mass in percents, we gave found that fat body mass of football players was in average 10,7 percents higher then of non-athletes (p<0,05) – it was determined by higher activity of children engaged in sport. Our research have demonstrated that forced vital lungs capacity, peak expiratory flow (PEF l/s) at rest in football players were statistically significantly higher than of non-athlete children (p<0.05). Indices of forced vital capacity of exhalation 75% FVC and 50% FVC were also statistically significantly higher comparing to non-athletes (p<0.05). Tiffneu index (FEV1/FVC) was in norm in both groups, but in football playing children it was in average by 8,9 percents higher and this difference is statistically significant.

This paper aims to determine how clothing brands affect children’s peer relations. The study was carried out by surveying 145 students. The results indicate that children are familiar with different clothing brands but they prefer sports brands. Brands were not the most important de-cision factor in purchasing process. The brands like decision factor were more important for older children and boys. Older children are also more often associated possession of (non) appropriate clothing brands with negative responses from other children. The children who were afraid of ridiculing of another children also felt more self-confident wearing popular brands of clothing.

Straipsnyje aptariama fizinių bausmių taikymo prieš vaikus problema. Lietuva įvardijama šalimi, kurioje tėvai dažnai taiko fizines bausmes vaikams, tačiau, nepaisant tarptau-tinių institucijų raginimo, iki šiol nėra priėmusi įstatymo, tiesiogiai draudžiančio taikyti fizines bausmes vaikams. Nors fizinių bausmių žala nustatyta, tačiau diskusija apie tai, kad tėvai turi turėti galimybę taikyti fizines bausmes kaip vaiką drausminančią priemonę, tęsiasi iki šiol. Tyrimu siekiama pagrįsti fizinių bausmių patirties tiriamųjų sėkmei poveikį, kurio apibendrinamuoju rodikliu laikomas laimės išgyvenimas, ir požiūriui į fizinių bausmių taikymą. Tyrimu nustaty-tas fizinių bausmių paplitimas, ryšys tarp požiūrio į fizines bausmes ir respondentų amžiaus, išsilavinimo. Taip pat nustatytas ryšys tarp fizinių bausmių patirties vaikystėje ir laimingumo lygio suaugus.

Remiantis vyraujančia nuostata, kad vaikai puikiai žino savo teises, tačiau nežino pareigų, straipsnyje nagrinėjama mokinio pareigų bendrojo ugdymo mokyklose įgyvendinimo problema. Siekiama išsiaiškinti, kokios mokinių pareigos apibrėžtos bendrojo ugdymo mokyklų Mokinio taisyklėse ir kokios jų įgyvendinimo galimybės atsižvelgiant į reikalavimų mokiniui turinį, pareigų pateikimo pobūdį, mokinio amžiaus ir raidos aspektus.

Straipsnyje pateikiama 6–7 metų vaikų pradinio mokymo plaukti 16 pratybų programa, apimanti kvėpavimo vandenyje, plūdrumo, slinkimo vandens paviršiumi, reaktyvinių pradmės šuolių į vandenį įgūdžių formavimą. Parinkta ir taikyta programa buvo pagrįsta lygiagrečiai nuoseklia mokymo sistema. Tyrimas parodė, kad taikyta pradinio mokymo plaukti programa buvo veiksminga, dauguma vaikų įgijo reikalingų pradinio mokėjimo plaukti įgūdžių. Kartu su praktiniais įgūdžiais vykdant programą vaikams buvo suteikta teorinių žinių apie vandens savybes, saugų elgesį vandenyje, pratybų režimo pagrindus.