The article aims at revealing the importance of career designing for successful functioning of national qualification system, elaborating on historical development of career designing phenomenon and cultural change in various epochs. Premises underlying career designing philosophy are articulated and the main career designing philosophical category – vocation – is analysed in more detail, discussing its conception and importance in human life, including criteria for its manifestation. The relationship between aptitude and ability is analysed, differences between the concepts of intellect and intelligence are elucidated, taking into consideration the impact of phenomenological philosophy upon career designing methodology. A critical attitude to fallacious IQ (Intelligence quotient) concept treatment is presented. Ways of determining aptitude are discussed, the concept of core and special skills and their importance for career designing methodology is elucidated, and the most important principles underlying career designing are articulated.

The article analyses the objectives posed by the knowledge society to vocational counselling, reviews the importance of the development of vocational counselling services, discussed in the strategic documents prepared by the European Commission and Lithuania. The problems of vocational counselling are presented underlying the relevance of vocational counsellor professional education, seeking to ensure the effectiveness of counselling services. The measures devoted to the solution of vocational counsellor training problems are introduced.

Naujas požiūris į profesinį konsultavimą - permanentinį, trunkantį visą gyvenimą procesą - skatina ieškoti naujų galimybių visoje šiuolaikinėje profesinio konsultavimo sistemoje. Profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas Lietuvoje jau daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje teikia Darbo rinkos mokymo tarnybos, skatinančios žmones mokytis, padedančios priimti informacija paremtus realistinius profesinio tobulėjimo sprendimus, ugdančios universaliuosius veik-os ir socialinius gebėjimus. Straipsnyje aptariama Lietuvosdarbo rinkos mokymo tarnybos patirtis, įgyta teikiant šias paslaugas įvairioms tikslinėms asmenų grupėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, išsilavinimo, darbo patirties ar socialinės situacijos, bei siekiant užtikrinti optimalią kiekvieno gebėjimų, poreikių ir interesų raidą, prisitaikant prie esamų mokymosi ir užimtumo galimybių.

Straipsnyje keliamas tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo ir aukštosios mokyklos (universitetinės) bendradarbiavimo galimybes, padedant mokiniams planuoti karjerą. Aptariama mokinių karjeros planavimo esmė, pagrindinės karjeros planavimo problemos, bendrojo ugdymo ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimo galimybės. Tyrimo metu bandoma atsakyti į klausimą – kaip aukštosios ir bendrojo ugdymo mokyklos bendradarbiavimas padeda mokiniams planuoti karjerą? Išryškinamas bendrojo ugdymo mokykloje dirbančių specialistų požiūris aptariamu klausimu. Tyrimo metodas – pusiau struktūruotas grupinis interviu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokykloje organizuojamas ugdymas karjerai turi spragų. Akcentuojamas įvairių renginių, skirtų informuoti studentus apie pasirinkimo galimybes, organizavimo tobulinimo, darbo su mokinių tėvais, poreikis.