Straipsnyje analizuojama Bažnyčios požiūris į sakramentinę santuoką bei jos sudarymą Bažnyčios kanonų teisės šviesoje. Kanonų teisės kodeksas, remdamasis prigimtine teise ir Bažnyčios Magisteriumu, santuokinį sutikimą apibūdina kaip laisvą žmogaus veiksmą, kuriuo susituokiantieji atiduoda save vienas kitam ir vienas kitą priima. Abipusis sutuoktinių sutikimas yra pagrindinis elementas santuokos sudarymui. Jei nėra sutikimo, nėra ir santuokos. Kanonų teisės kodeksas santuokiniam sutikimui skiria 13 kanonų (kan.1095-1107), kuriuose nagrinėja sutikimo sampratą, nurodo sutikimo trūkumus, pateikia būdus santuokinio sutikimo pareiškimui.

After examining how gender identity is being understood and how transsexualism is being defined, the article focuses on the problems faced by the Canon Law, when the Canon Law is supposed to address issues of gender identity (transsexualism). The authors analyse the legitimacy of marriage in the case of transsexualism, discuss the issues arising in the consecrated life and the sacrament of baptism while answering the question whether a transsexual person is capable of becoming a godparent.

Abortas – ne tik nuodėmė, bet ir teisinis – kanoninis nusikaltimas. Tačiau ne kiekvienas aborto atvejis tampa nusikaltimu. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokiomis teisinėmis aplinkybėmis aborto nuodėmė virsta ir kanoniniu nusikaltimu, už kurį žmogus baudžiamas ekskomunika. Yra daug išimčių ir švelninančių aplinkybių, mažinančių abortą darančių asmenų atsakomybę, todėl galima teigti, kad, nors abortas visada yra didelis moralinis blogis, bet jį darantys žmonės ne visada užsitraukia atsakomybę už šį nusikaltimą ir už jo įvykdymą taikomą ekskomuniką.

Straipsnio tikslas – apžvelgti Europos Sąjungos valstybių teisines normas, reguliuojančias Bažnyčių ir valstybės santykius. Ši valstybės teisės dalis, reguliuojanti Bažnyčių ir kitų religinių bendruomenių juridinius santykius, yra vadinama „bažnytine teise“. Bažnytinės teisės sistemos ES šalyse skiriasi, nes jos formavimuisi įtakos turėjo istorinė patirtis, emociniai faktoriai, įsitikinimai. Lietuvoje ši pasaulietinės teisės sritis tik formuojasi.

Šio straipsnio tikslas yra apibrėžti „santuoką ardančios kliūties“ sąvoką, išanalizuoti kliūčių atsiradimo aplinkybes, jų turinį, pasirenkant tai kaip mokslinio tyrimo objektą, remiantis oficialiu Bažnyčios mokymu ir pozityviąja bažnytine teise (metodas).

Šiame straipsnyje toliau tęsiama tema apie vyskupų konferencijas. Ši institucija mūsų krašto žmogui, aišku, daugiausia dvasininkams ir vienuoliams, yra pasiekiama ir suprantama per įvairaus pobūdžio nutarimus, dekretus, laiškus, paraginimus ir t. t. Niekam nekyla klausimų dėl pastarųjų turinio, pobūdžio, kompetencijos. Kad visa tai, ką šiandien turime, yra ne vienerių metų diskusijos, dar nepasibaigusios, rezultatas, žinoma ne visiems. Straipsnio tikslas – pažvelgti į šių institucijų kilmę ir prigimtį, trumpai tariant, į normatyvinės galios prigimtį, apibrėžti jos kompleksiškumą ir raidą.

Šiandien, kai santuokiniai ryšiai tarp pakrikštytųjų silpnėja, Bažnyčia iki šiol tvirtai gina pamatinius santuokos principus, išreikštus 1056 kanone – neišardomumą, reiškiantį nesibaigiantį ryšį, todėl tiesiogiai prieštaraujantį skyryboms, ir vienumą kaip ištikimybę arba vienintelį ryšį. Į šią natūralią santuokos tikrovę atsižvelgiama Bažnyčios kanonų teisėje, kuri iš esmės apibūdina pakrikštytųjų santuoką tiek in fieri – santuokos sudarymo momentu, tiek nuolatiniame būvyje, kuriame klostosi santuokiniai ir šeimos ryšiai. Šiuo požiūriu Bažnyčia santuokos klausimu pasisako nedviprasmiškai ir tradiciškai gina šeimos vertybes.

Political freedom cannot be separated from the freedom of conscience, reason and thought. Christian vocation to evangelize concerns the teachers of theology who following theological methods are responsible for seeking suitable ways to preach Christian teaching to the people of their time. The journal "SOTER" opens this possibility in Lithuania. The aim of the article – to reveal quantitative and qualitative aspects of the scientific topics of the journal. The tasks of the article: 1) to show the importance of theology science in spreading Christian culture; 2) to identify the seeking of wisdom and truth in philosophical tradition; 3) to show the priority of Catholic educa tion; 4) to do research on folk devotions, ethnoculture, Christian art and culture; 5) to give the structural analysis and methodology of the SOTER scientific publications. The Methods: Quantitative, qualitative and statistical methods are used in order to research the topics of the publications and interdisciplinary aspects of them: a detailed analysis of the contents, the programme of mathematical statistics (Microsoft Excel). The freedom of religion is a cultural value. Through culture the Church becomes closer to the nations but as a sign of transcendence, in different cultures it has to preserve the identity of the faith. The care about the objectives of the faith enables the Church to educate clerics and lay people on a high level of theology. The journal SOTER published a lot of articles by the scientists of theology during the ten years. These are the publi-cations on Church history, dogmatic, moral, pastoral, fundamental, ecumenical, spiritual theology, vocations, liturgy, Canon Law, Catholic social teaching. Different theological topics are rather proportional in the journal. [...]