Unsystematic training of young sportsmen, sub-optimal distribution of training load creates preconditions for their demotivation and short-term sport performance. The purposefulness of the exercise, consistent and systematic training with regard to social factors and the recommendations of the scientists help to achieve the highest and lasting results. Research object: Kaunas city sports school “Bangpūtys” the initial preparation of the sportsmen groups annual plans of 2018-2019 years. The aim of the study was to provide alternatives to optimize workload distribution by analyzing the annual plans of initial training sportsmen groups. Research methods: the analysis of the scientific literature, the analysis and synthesis of statistics of exercise load, parallel, comparison. The article reveals the structure of the annual plans of the initial training groups of sportsmen according to the periods of general and special physical training, analyzes and compares the training loads of the initial sports groups in the annual cycle, provides alternatives for the optimization of the distribution of loads. The rowing had the most hours of practice. Rowers had most hours of special physical training and most hours of kayak and canoe physical training. Sailors were mostly concentrated on theory and tactics cultivation and rowers had inventory preparation and separate or full motion development. The initial training period of athletes in competition period lasted 7 months during which sailors had the most hours of special and general physical training. Preparation period took 5 months, during them most hours of special physical preparation was done by rowers and kayakers, most hours of general physical training was done by rowers. During these two periods training load zone hasn’t changed. In the first zone most exercises was done by rowers, in the second zone – kayakers and canoeists, third zone [...]

Šiuolaikinėje visuomenėje vykstantys globalieji procesai skatina viso pasaulio mokslininkus ir praktikus vis daugiau dėmesio skirti konkurencingumo analizei. Konkurencingumo klausimai tapo neatsiejami tarptautiniu, nacionaliniu ir regioniniu ar vietiniu viešojo valdymo lygiu. Ne tik verslo organizacijos, bet ir šalys, regionai bei miestai siekia būti konkurencingi, kad išliktų informacijos ar žinių ekonomikos suformuotoje naujojoje globaliojoje rinkoje (Best, 2001). Miestai konkuruoja tarp savęs skirtingose srityse ir viena svarbiausių sričių, ypač tam tikruose regionuose, yra turizmas. Šiame straipsnyje analizuojama sportinio turizmo įtaka miestams, o siauriau – kokią įtaką Kauno regiono konkurencingumui daro renginys „Kauno regata“. Tyrimo objektas – konkurencingumo didinimo perspektyva. Tyrimo tikslas – įvertinti „Kauno regatos“ renginio įtaką Kauno regiono konkurencingumui didinti. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti miesto konkurencingumo esmę. 2. Nustatyti „Kauno regatos“ rengėjų ir dalyvių požiūrį į renginį ir jo įtaką miesto konkurencingumui. Norint nustatyti „Kauno regatos“ įtaką Kauno miesto konkurencingumui, pasirinktas kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kiekybinio tyrimo tikslas – „Kauno regatos“ dalyvių nuomonė, o kokybinio – suvokimo procesas, kuris grindžiamas individualiomis metodologinėmis žmonių socialinių problemų tyrimo tradicijomis. Tyrimui pagrįsti sukonstruotas kompleksinis, holistinis paveikslas, išsamiai analizuojamas tiriamųjų požiūris, tai leido išsiaiškinti ir paties renginio organizatoriaus poziciją. Kiekybinis tyrimas apėmė 92 respondentus, kurie dalyvauja regatos renginiuose. Kokybinis tyrimas atliktas su ekspertu – „Kauno regatos 2010“ organizatoriumi, Lietuvos buriuotojų sąjungos techninės komisijos pirmininku. Tiriant nustatyta, kad miestų konkurencingumas gali būti analizuojamas tarp labai skirtingų objektų: įmonių, paslaugų, turizmo sektoriaus, darbuotojų, kaimo, miesto, regiono, šalies ir t. t. Iš tiesų didelę reikšmę miestams ir jų veiklos rezultatams turi nacionalinė (ir tarpvalstybinė) politika, šalies ekonominės veiklos struktūra, inovacijų lygis, nacionalinė mokesčių politika, žmogiškųjų išteklių plėtotė, tarifai, makroekonomikos ir pramonės iniciatyvos, kitos viešosios politikos sąlygos, pasiekiamumo laipsnis, darbo jėgos išsilavinimo lygis ir pan. Miestai negali, kaip anksčiau buvo manoma, būti apskritai konkurencingi. Iš tikrųjų jų konkurencingumas susijęs su atskiromis sritimis. Miestai konkuruoja tam, kad padidintų savo patrauklumą potencialioms tikslinėms rinkoms, šiuolaikinei infrastruktūrai, aukštosioms technologijoms, inovacinei veiklai. Vietovės taip pat konkuruoja, kad pagerintų gyvenimo kokybę ir padidintų aplinkos sąlygų standartus, būtų patrauklios kaip turistiniai objektai. Buriavimo sportas Lietuvoje yra sezoniškas, tačiau kasmet jis tampa vis populiaresnis. „Kauno regata“ sulaukia nemažai dalyvių, tačiau norint suorganizuoti gerą renginį būtina žinoti savo dalyvį. Tiriant nustatyta, kad organizuojant buriavimo renginį labai svarbu yra pačios pramogos, kurios pritraukia ne tik dalyvius, bet ir žiūrovus. Būtina nepamiršti sportinio turizmo, kuris prisideda tiek prie renginio sėkmės, tiek ir prie šalies ar miesto ekonomikos. Svarbu sukurti atskiras erdves tiek vaikams, tiek ir suaugusiesiems, turistams ir pan. Svarbu pažymėti ir tai, kad dalyviai atvyksta su šeimomis, su draugais, pateikus pilną paslaugų paketą, atsirastų galimybė turėti nuolatinius regatos ir miesto lankytojus. Pats renginys yra konkurencingas, dalyviai juo patenkinti, renginys plečiasi. Vis dėlto, atsižvelgiant į organizatoriaus pateiktus atsakymus, kyla abejonė dėl renginio įtakos miesto konkurencingumui ateityje. Renginys neturi aiškios strategijos, kaip išlikti rinkoje, nežvelgiama plačiau į tai, kokias ekonomines galimybes jis gali suteikti tiek šio sporto mėgėjams, sporto bazėms, nepamirštant ir miesto. Tad kol kas renginys prisideda prie miesto konkurencingumo, tačiau didėjant pramogų pasiūlai, plečiantis sportinio turizmo sektoriui to gali nebeužtekti. „Kauno regatai“ trūksta unikalumo, todėl ji taps nebeįdomi ir nebekonkurencinga kaip renginys ir miesto dalis. Sprendimas: suburti gerus vadybininkus, numatyti aiškią veiklos strategiją, pasitelkti verslo sektoriaus ir savivaldybės pagalbą. Toks sprendimas galėtų padėti „Kauno regatos“ renginiui tapti Kauno miesto vizitine kortele ir padidintų Kauno miesto konkurencingumą.