Tyrimo metu buvo siekiama įvertinti, kiek racionalūs yra investuotojai, priimdami sprendimus investuoti į NT sutelktinio finansavimo platformas, taip pat ar panašaus racionalumo investuotojai pasižymi panašiomis individualiomis charakteristikomis. Tyrimo duomenys buvo surinkti internetinės apklausos būdu, o investuotojo ribotas racionalumas buvo vertinamas pagal rizikos ir grąžos bei elgesio šališkumo kriterijus. Rezultatai atskleidė, kad 18 proc. NT sutelktinio finansavimo investuotojų buvo racionalūs ir net 78,1 proc. demonstravo riboto racionalumo elgseną. Tolesnės riboto racionalumo investuotojų analizės metu jie suskirstyti į tris klasterius, kurie atskleidė, kad ribotas racionalumas daugiausia buvo pagrįstas nustatytais elgsenos šališkumais, o ne nesugebėjimu suprasti ir taikyti rizikos ir grąžos kriterijus. Analizuojant individualaus lygio charakteristikas nustatyta, kad sutelktinio NT investuotojų racionalumas yra reikšmingai susijęs su jų finansinėmis žiniomis, bet ne su jų amžiumi, lytimi, pajamų lygiu, išsilavinimu, profesija, gyvenamąja vieta ar sąsaja su finansų sektoriumi.

Studijų rezultatai priklauso nuo to, kokie asmenys ateina studijuoti socialinio darbo. Dominuoja požiūris, kad studijos yra pasirenkamos. Tyrime atskleidžiami įvairūs atėjimo į studijas keliai. Remiantis Elsterio teorija pristatomi galimi atėjimo į socialinį darbą keliai. Remiantis empirine analize identifikuotos skirtingus atėjimo būdus reprezentuojančios grupės ir jas išskiriantys požymiai.

Straipsnyje siekiama išanalizuoti argumento „individualus pasirinkimas pensijų sistemoje“ naudojimą viešajame diskurse ir jo ribotą racionalumą. Taikomi šie tyrimo metodai: kokybinė ir kiekybinė analizė, mokslinės literatūros analizė. Buvo pasitelkti šie duomenų šaltiniai: 130 publikacijų iš portalo „Delfi“, paskelbtų 2010 01 01–2012 01 26, Lietuvos socialinių tyrimų centro apklausos, kurias atliko kompanija „Rait“, ir Vertybinės popierių komisijos tyrimo duomenys. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad individualus pasirinkimas yra labai pabrėžiamas kalbant apie pensijų sistemą viešajame diskurse. Tai reiškia, kad pats asmuo geriausiai žino, jog turi prisiimti asmeninę atsakomybę už riziką. Tačiau visai neatsižvelgiama į racionalumo ribotumą, t. y. į tai, kad gyventojai yra nepakankamai informuoti apie socialinio draudimo sistemą ir investavimą, kad kaupiamojoje pensijų sistemoje jie veikia inertiškai, netinkamai pasirenka investavimo riziką.