Straipsnyje išsamiai aptariama besimokančios organizacijos sąvoka, įvairių mokslininkų požiūris į suaugusiųjų mokymąsi, nagrinėjamos mokymosi formos ir metodai. Analizuojami besimokančios organizacijos bruožai ir kuo tokia organizacija skiriasi nuo nesimokančios organizacijos. Aptariami besimokančios organizacijos pranašumai laisvosios rinkos sąlygomis prieš kitas organizacijas. Analizuojama, kokia mokymosi nauda organizacijai ir darbuotojui ir kiek tai turi įtakos organizacijos veiklos efektyvumui, darbo kokybei. Nagrinėjama mokymosi aplinkos kūrimas, taip pat aptariama suaugusiųjų ugdymo ir mokymo ypatybės bei metodai. Pristatomas empirinis tyrimas, kurio metu buvo apklausta 60 respondentų. Analizuojamas respondentų požiūris į nuolatinį mokymąsi, kokios mokymosi formos naudingiausios ir priimtiniausios, taip pat pristatomas respondentų požiūris į mokymosi galimybes bei darbdavių požiūris į besimokančius darbuotojus.

Straipsnyje analizuojama besimokančios organizacijos koncepcija, išskiriami esminiai besimokančios organizacijos bruožai, jų taikymo vadybinėje praktikoje metodologiniai aspektai. Siekiant nustatyti kolegijos galimybes tapti besimokančia organizacija, straipsnyje pateikiama besimokančios organizacijos bruožų ir kolegijos veiklos sričių sąveikos analizė, išskirti kolegijos kaip besimokančios organizacijos veiklos kriterijai.

Verslumo integracija į profesinio rengimo sistemą nėra labai moderni idėja. Jos esmė glūdi poreikyje inkorporuotis fundamentalaus siekio kontekste ir perorientuoti ... profesinio rengimo politiką (C. Diensberg, 1999). Šia tema vykstanečios diskusijos tik iš pirmo žvilgsnio yra diskusijos apie priemones; diskusijų esmę sudaro vertybių, švietimo tikslų paieška ir jų pagrindimas. [...].

Straipsnyje analizuojamos vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškos galimybėsirpristatomi atlikto tyrimo rezultatai. Intensyvios konkurencijos sąlygomis veikiančios organizacijos savo veiklos strategijose vis daugiau dėmesio skiria žinioms palankios aplinkos kūrimui. Vyriausiasis buhalteris, nuolat keliantis kvalifikaciją, dalyvaujantis priimant valdymo sprendimus, susiduria su labai sudėtingomis situacijomis, kurioms išspręsti reikalingos ne tik profesinės kompetencijos. Išryškėja šios pareigybės darbuotojo lyderystės poreikis, prisidedant prie organizacijos sėkmės užtikrinimo. Straipsnio tikslas –įvertinti vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškos galimybes bei sąsajas su besimokančia organizacija.Straipsnis sudarytas iš trijų dalių. Pirmojoje dalyje analizuojamas vyriausiojo buhalterio teorinis lyderystės raiškos diskursas. Antrojoje dalyje pristatoma tyrimo metodika, kurios rezultatai pateikiami trečiojoje straipsnio dalyje. Vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškainustatyti 2020 m. sausio–gegužės mėn. vykdyta anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 114 vyriausiųjų buhalterių iš visos Lietuvos. Tyrimo metu nustatyta, kad vyriausieji buhalteriai nuolat kelia kvalifikaciją, tačiau su kolegomis nauja patirtimi ir įgytomis žiniomis linkę dalytis,jei pavaldinių skaičius didesnis ir kvalifikacijos kėlimas finansuojamas įmonės lėšomis. Egzistuoja koreliacija tarp įmonės dydžio ir kvalifikacijai skiriamų lėšų šaltinio. 75 proc. tyrimo dalyviųmano, jog vyriausiojobuhalterio lyderystė turi reikšmingos įtakos įmonės veiklos rezultatams, o už įmonės sėkmę atsakingi visi darbuotojai. Pastebima, kad didesnės vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškos galimybėssudarytos didelėse įmonėse. Remiantis respondentų atsakymais, galima teigti, kad dalies tirtų įmonių vadovaiyra abejingibuhalterių lyderystės ugdymui. Siekdamiišlikti intensyvios konkurencijos sąlygomis, įmonių vadovai turėtų daugiau dėmesio skirti vyriausiojo buhalterio lyderystės raiškai, pripažinti jos poreikį bei palaikyti, nevaržyti laisvės priimti sprendimus.

Vienas iš veiksmingiausių būdų paspartinti ir išplėtoti organizacinį mokymąsi yra patyrimo bendruomenių formavimas. Straipsnyje aktualizuojamas edukologinis patyrimo bendruomenių svarbos kontekstas. Analizuojant modernių žinių vadybos metodų taikymo galimybes, pateikiamos principinės inicijuojamo požiūrio nuostatos. Patyrimo bendruomenės ypač naudingos ten, kur dalykinės-disciplininės komandos yra organizacijos struktūros pagrindas. Tokiose organizacijose darbuotojai dažniausiai bendrauja tik su komandos nariais, kurių specializacija skirtinga. Tai stiprina projektų koordinavimą ir dalijimąsi žiniomis, tačiau gali atriboti komandos narius nuo kitų organizacijos darbuotojų, atliekančių panašaus pobūdžio darbus ar turinčius analogiško dalyko žinių. Patyrimo bendruomenės yra vienas iš būdų optimizuoti veiklas suvienijant darbuotojus bei išlaikant ir skatinant įvairių funkcinių komandų bendradarbiavimo veiksmingumą.

Vienas svarbiausių iššūkių šiandienėje vadyboje yra įvertinti žinių ir mokymosi vaidmenį siekiant verslo sėkmės dėl organizacinių pokyčių. Straipsnio tikslas – aptarti organizacijų mokymąsi, žinių vadybos ir besimokančios organizacijos dimensijas šiuolaikinės žinių visuomenės kompetencijų kontekste. Daroma apibendrinama išvada, kad besimokančias organizacijas galima būtų apibrėžti kaip tokias, kuriose asmeninis tobulėjimas yra integruotas į visos organizacijos veiklą ir mokymasis yra nuolatinis procesas. Pagrindiniai besimokančios organizacijos objektai yra: transformacija, pokytis, delegavimas, inovacija, darbo stiliaus keitimas, adaptacija, vadybos stilius, dalyvavimas, darbuotojų dalyvavimo skatinimas.

This article deals with conceptualization issues of teacher professional learning communities. Scientific problem, addressed in the article, is presented by analysing world’s scientists and national laws of education. In which the need of learning community, and the suggestion that teacher professional learning communities are the most effective way to reach it is declared. In the fist part many definitions of teacher professional learning communities and various dfinitions of the concept are analysed. The analysis is divided in to 2 groups, where the first one is about definitions of teacher professional learning communities, which is shown in the table, ant the second one shows the characteristics of teacher professional learning communities. In the second part of article foreign and national scientists are discussed, who researched definitions of learning organization. It is found out that there are significant amount of research about school as a learning organization, city as a learning organization, learning organization, but these researches do not defines teacher professional learning communities. After defining the characteristics of learning organization, the characteristics of teacher professional learning communities and learning organization were compared according to the scientific literature. A figure was created, showing mentioned difeerences and similarities of characteristics.

Straipsnyje aptariama besimokančios organizacijos sąvoka, įvairių mokslininkų požiūris į suaugusiųjų mokymąsi, nagrinėjamos mokymosi formos ir metodai. Analizuojami besimokančios organizacijos bruožai, atskleidžiant darbuotojų mokymosi naudingumą organizacijai bei jos veiklos efektyvumui. Pateikiami empirinio tyrimo - Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų instituto andragogikos bakalauro studijų progamoje besimokančiųjų apklausos rezultatai, siekiant atskleisti respondentų požiūrį į mokymąsi organizacijoje, nuolatinį mokymąsi ir efektyviausias mokymosi formas. Pristatomas respondentų požiūris į mokymosi galimybes organizacijoje ir už jos ribų bei darbdavių požiūris į besimokančius darbuotojus.

Straipsnyje išskiriami pagrindiniai skirtumai "mokymosi organizacijoje" ir "besimokančios organizacijos" teigiant, kad mokymasis yra individo ir organizacijos vystymosi prielaida. Išanalizavus besimokančias ir tinklines organizacijas, išskiriamos jų sąsajos, aptariami besimokančios tinklinės organizacijos kūrimo etapai ir pateikiamas originalus besimokančios tinklinės organizacijos modelis.

The article analyses the relationship between corporate ethos and learning organization development posed by the challenges in changing economic environment. By a various authors, different science concepts, the new conceptual model is formulated as one object of scientific research for investigation of the relationship between corporate ethos and learning and developing organization in the changing environment. There is prepared new summarized logical model for the scientific problem research of the relationship between future corporate ethos and learning and developing organization in the changing economic environment.