Pedagoginis bendravimas aukštojoje mokykloje yra viena iš svarbiausių, taip pat ir sudėtingiausių pedagoginio vyksmo dalių, turintis bene didžiausią įtaką studento, busimojo pedagogo, asmenybės, jos vertybinių orientacijų, dorovinių nuostatų formavimuisi. Studento požiūris Į dėstytoją dažnai lemia ir studento požiūrį į dėstomąjį dalyką, į šio dalyko prasmę

One of the most significant managerial functions is motivating which leads to the implementation of th particular organizational objectives, to shaping of engagement and loyalty of its members and, consequently, to the raising effectiveness of their actions. The properly constructed solutions in the area of employee motivating process may result in the several benefits for the organization, which is true also for the public institutions including the academic ones. The aim of the herein study was the identification of the factors which have an impact on the motivation of employees of the higher education institution. The research was conducted with the questionnaire survey among the non-academic employees of the University of Warmia and Mazury in Olsztyn, Poland. The conducted survey concludes that the motivation of employees is affected by various factors, mostly concerning the remuneration for work and also with the self-development possibilitities, interpersonal relations, and effective communication. It is vital and worth to use the knowledge about them for improving the quality and efficiency of the organization.

Entrepreneurship is being developed in many schools of higher education, but there is still a lack of models of generalized entrepreneurship education process that would show not only the pro-cess of entrepreneurship education but also the factors that influence the external and internal pro-cesses. This article seeks to complement the research area of entrepreneurship education at the uni-versity through the change of personality knowledge and behavior. The researchers presents a con-ceptual model based on a models of planned behavior and behavioral stages. According to the deve-loped model of entrepreneurship education process, a case study was carried out based on the activi-ties of the Center for Entrepreneurship Education of the Faculty of Economics and Management of Aleksandras Stulginskis University. In this article, factors that comprise the model were analyzed and compared how the established model works and what components work on the model itself. The main objective of the article is to analyze the entrepreneurial education peculiarities, to form an entrepre-neurship education model at the university, look at the change in personality knowledge and behavior, and to do case analysis at Aleksandras Stulginskis University.

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas 1918 m. vasario 16-ąją sudarė prielaidas valstybiniu mastu plėtoti ne tiktai pramonę, žemės ūkį, bet ir kultūrą, švietimą. Nacionalinis pakilimas turėjo įtakos naujų sąjūdžių, veiklų atsiradimui, tuo laikotarpiu pradėjo formuotis pirmosios visuomeninės sporto organizacijos, atsirado pirmieji tautiniai sporto klubai. K. Dineikos, S. Garbačiausko, S. Dariaus iniciatyva pasirodė pirmosios publikacijos apie atskiras sporto šakas ir jų žaidimo taisykles, kūno kultūros įtaką tautos, ypač jaunimo, sveikatinimui, olimpinį sąjūdį ir sporto varžybų, švenčių organizavimą. Ši veikla kėlė visuomenės susidomėjimą kūno kultūra, neatsiejama asmenybės ugdymo dalimi. Karolis Dineika jau 1923 m., kalbėdamas apie moksleivių kūno kultūrą, teigė: „Kūno kultūros sritis – tai atskira įvairių pakraipų mokslo šaka. Tuo būdu ji gali būti dalykas ir labai naudingas, ir labai žalingas, žiûrint kuriuo būdu ir kurias kūno kultūros priemones asmuo pasirinks“ (Stonkus, 2004 b). Plačiąja prasme „sportas – specifinė žmogaus judamosios veiklos forma, žmogaus kultūrinės veiklos išraiška, pasižyminti didele įvairove“ (Poderys, Visagurskienë, 2004). Mokslinė fizinio aktyvumo, judesių lavinimo, žmogaus fizinių galių kryptingo ugdymo, įvairaus amžiaus žmonių fizinio aktyvumo analizė sudaro sporto mokslo esmę. Šiame straipsnyje apžvelgiama sporto mokslo plačiąja prasme raida Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant Lietuvos kūno kultūros akademijos šioje srityje nuveiktam darbui.

Phenomenological research relies on the position that teaching in higher education should not be considered a duty that just needs to be carried out by the higher education teacher. It is a crucial part of academia, and it is essential that the higher education teacher portrays it as such. The research examined the patterns of the higher education teacher’s experiences that are meaningful with regard to the professional body and professional space within higher education.

Straipsnyje keliamas tikslas – atskleisti bendrojo ugdymo ir aukštosios mokyklos (universitetinės) bendradarbiavimo galimybes, padedant mokiniams planuoti karjerą. Aptariama mokinių karjeros planavimo esmė, pagrindinės karjeros planavimo problemos, bendrojo ugdymo ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimo galimybės. Tyrimo metu bandoma atsakyti į klausimą – kaip aukštosios ir bendrojo ugdymo mokyklos bendradarbiavimas padeda mokiniams planuoti karjerą? Išryškinamas bendrojo ugdymo mokykloje dirbančių specialistų požiūris aptariamu klausimu. Tyrimo metodas – pusiau struktūruotas grupinis interviu. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mokykloje organizuojamas ugdymas karjerai turi spragų. Akcentuojamas įvairių renginių, skirtų informuoti studentus apie pasirinkimo galimybes, organizavimo tobulinimo, darbo su mokinių tėvais, poreikis.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę iki tol gyvavusi vienpakopė aukštųjų studijų sistema reorganizuota į daugiapakopę su bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros studijomis. Analizuojant magistrantūros studijas, kaip naujas ir nebūdingas Lietuvai, išryškėja magistrantūros turinio ir kryptingumo prieštaringumai. Magistrantūros studijų vadovai, atsakingi už studijų turinį, jas suvokia kaip skirtas pasirengti mokslinei veiklai, tuo tarpu magistrantai bei absolventai - profesinei veiklai. Taigi Lietuvoje magistrantūros akademinis ir profesinis profiliai nėra aiškiai atskirti ir apibrėžti, todėl rekomenduotina pripažinti ir įteisinti akademinio, profesinio, o kartais ir mišraus profilio magistrantūros studijas.

This article analyzes the position of disabled students in the lithuanian higher education institutions. The lithuanian national legislation guarantees equal opportunities for disabled people to study in higher education institutions. however, in practice disabled students face various problems and barriers while pursuing their education. using anthony Giddens’s structuration theory and the paradigm of social participation, this article presents some data from rūta ruolytė-Verschoore’s doctoral research. to analyze 32 semi-structured interviews with disabled students actively involved in leadership activities, the author uses grounded theory. The research results demonstrate that students with disabilities encounter the following obstacles in the lithuanian higher education institutions: a lack of access to physical and informational environment, a lack of flexibility in study organization process, the absence of special services and academic community’s skeptical attitude towards their abilities to study. The research also shows that civically engaged disabled students orient their strategies of action towards changing academic community’s attitudes and making study organization process more flexible. as a consequence of disabled students’ actions and interactions, study routine and institutional practices in higher education institutions start to change and become more inclusive and flexible.

Palankios sąlygos studentų mobilumui stiprina konkurenciją tarp Lietuvos aukštojo mokslo institucijų, todėl ypatingas vaidmuo tenka studentų žodinei komunikacijai kaip priemonei, formuojančiai aukštųjų mokyklų konkurencinį pranašumą bei gerinančiai jų įvaizdį. Straipsnyje analizuojami studentų žodinės komunikacijos, apimančios studentų nuomonės apie aukštąją mokyklą pasidalijimą „iš lūpų į lūpas“, rekomendacijos, informacijos apie aukštąją mokyklą perdavimą ir kiti teoriniai aspektai. Straipsnio tikslas – teoriniu lygmeniu išanalizuoti studentų žodinės komunikacijos raišką aukštųjų mokyklų marketingo kontekste. Straipsnyje detaliau nagrinėjami antecedentai bei moderatoriai, turintys įtakos studentų žodinei komunikacijai, teoriškai pagrindžiama studentų žodinės komunikacijos raiška aukštųjų mokyklų marketingo kontekste, pristatoma studentų žodinės komunikacijos nauda aukštajai mokyklai.