The exceptionally increased indices of stress are observed in the age period of youth and adulthood (Arnett, 2007). Athletic identity is a part of lifelong developing self-reflection indicating to what extent people relate themselves with physical activeness and/or sports activity (Brewer et al., 1993; Anderson et al., 2007). The athletic identity of a young person may be related with higher levels of the stress one experiences or, on the contrary, may decrease stress. The aim of this research is to establish the athletic identity of 1st year students and to discover its relationship with the stress experiences by the student. Reeder stress inventory was used in order to evaluate psychological stress. Athletic identity was measured by employing Youth Athletic Identity Questionnaire (Anderson et al., 2007). 254 1st year undergraduate students (135 female and 119 male) representing Lithuanian Sports University aged 18 to 25 (age average 19.52 (0.64)) participated in the research. The results of the research revealed that those 1st year students whose athletic identity is expressed more prominently undergo less stress than those 1st year students whose athletic identity is expressed less prominently. It is likely that physical activity significantly shapes the identity of a young individual which positively contributes to the psychological health of the youth.

Tyrimo tikslas – nustatyti aštuntų klasių mokinių kinestetinio mokymosi stiliaus raišką ir sąsajas su jų fiziniu aktyvumu bei atletiniu tapatumu. Tyrimo objektas – aštuntų klasių mokinių kinestetinio mokymosi stiliaus raiška ir sąsajos su fiziniu aktyvumu bei atletiniu tapatumu. Hipotezė: moksleiviai, kurių ryškesnis kinestetinis mokymosi stilius, yra fiziškai aktyvesni ir aukštesnio atletinio tapatumo nei moksleiviai, kurių ryškesnis vizualinis arba audialinis mokymosi stilius.

Tyrime dalyvavo vieno Lietuvos miesto X progimnazijos visų aštuntų klasių mokiniai (n = 67, iš jų 41 vaikinas). Tiriamųjų mokymosi stiliaus (audialinio, vizualinio ir kinestetinio) raiškai nustatyti buvo naudojamas elektroninės versijos klausimynas „Koks mano mokymosi stilius?“ (Sičiūnienė ir kt., 2010), sudarytas iš 40 klausimų / teiginių su pateiktais pasirenkamaisiais atsakymais. Atsakius į visus klausimus buvo parodomi apibendrinti rezultatai: šalia nurodyto mokymosi stiliaus parašytas jį atitinkančių moksleivio pasirinktų atsakymų skaičius. Didžiausias pasirinktų atsakymų skaičius (balas) parodo tiriamojo vyraujantį mokymosi stilių. Antrasis klausimynas naudotas tiriamųjų fizinio aktyvumo laisvalaikiu lygiui nustatyti (Godin, Shephard, 1997) ir jų atletiniam tapatumui atskleisti (Anderson et al., 2007). Buvo vertinami keturi pagrindiniai atletinio tapatumo komponentai: išvaizda, sportinė kompetencija, fizinio aktyvumo svarba, socialinis kitų asmenų (tėvų, draugų, mokytojų) paskatinimas būti fiziškai aktyviam.

Tyrimo duomenų analizei taikyti standartiniai aprašomosios statistikos metodai: aritmetinis vidurkis, standartinis nuokrypis, procentinė išraiška. Skirtumų tarp grupių lyties aspektu patikimumui nustatyti taikyta dispersinė analizė (ANOVA). Sąsajos tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo bei atletinio tapatumo nustatytos taikant Pirsono (Pearson) koreliacijos koeficientą (r). Rodiklių skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05. Tyrimo duomenys apdoroti ir analizuoti naudojant statistinės duomenų analizės paketą SPSS 17.0.

Nustatyta, kad visų tiriamųjų (aštuntų klasių mokinių) dominuojantis (preferencinis) mokymosi stilius yra kinestetinis. Analizuojant mokymosi stilių raišką lyties aspektu paaiškėjo, kad statistiškai reikšmingai skiriasi tik vizualinio mokymosi stiliaus rezultatai: merginų grupėje šis stilius pasireiškia stipriau nei vaikinų (atitinkamai 11,2 ± 2,8 ir 9,2 ± 2,1 balo; p < 0,01). Taip pat nustatyta, kad daugiau nei pusė tiriamųjų savo laisvalaikiu yra nepakankamai fiziškai aktyvūs ir neatitinka Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų būti fiziškai aktyviems bent valandą kasdien, kai veiklos intensyvumas vidutinis arba didelis. Lyginant lyties aspektu, didesnis procentas merginų nei vaikinų buvo nepakankamai fiziškai aktyvios (atitinkamai 69,2 ir 58,5 %). Merginos dažniau nei vaikinai užsiima mažo intensyvumo fiziniu aktyvumu (p < 0,01). Bendras visų tiriamųjų atletinis tapatumas (AT) buvo aukštesnis už vidutinį, t. y. vidutiniškai daugiau nei 3 balai iš 5. Lyginant lyties aspektu atletinio tapatumo raišką apskritai, statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta, tačiau AT komponentas „Draugų paskatinimas“ labiau aktualus merginoms nei vaikinams (atitinkamai 3,5 ± 0,7 ir 2,8 ± 1,0 balo; p < 0,01). Sąsajų tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo nebuvo nustatyta, tačiau tyrimas atskleidė, kad visų tiriamųjų kinestetinis mokymosi stilius yra reikšmingai susijęs su tokiais atletinio tapatumo komponentais kaip „Draugų paskatinimas“ ir „Mokytojų paskatinimas“ (r = 0,27; p < 0,05).

Tyrime iškelta hipotezė pasitvirtino iš dalies, nes statistiškai reikšmingos sąsajos nustatytos su dviem atletinio tapatumo komponentais, o sąsajų tarp kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo nebuvo nustatyta.

Tyrimo tikslas – nustatyti 7–8 klasių merginų ir vaikinų atletinio tapatumo, socialinių įgūdžių ir su sveikata susijusio fizinio pajėgumo sąsajas. Tyrimo objektas – 7–8 klasių merginų ir vaikinų atletinis tapatumas, socialiniai įgūdžiai ir fizinis pajėgumas. Tyrime dalyvavo 158 merginos ir 121 vaikinas. Tyrimas vyko 2017 m. keturiose Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose. Fiziniam pajėgumui nustatyti buvo taikomi Eurofito testai: „Sėstis ir siekti“, „Šuolis į tolį iš vietos“, „Sėstis ir gultis“, „20 m ištvermės bėgimas šaudykle“. Naudotas Sportinio tapatumo klausimynas paaugliams (angl. Athletic Identity Questionnaire for Adolescents), kuris buvo sudarytas remiantis C. B. Anderson (2004) sukurtu sportinio tapatumo modeliu. Socialiniai įgūdžiai vertinti pagal adaptuotą R. E. Riggio ir H. S. Friedmano (1982) sudarytą Pagrindinių socialinių įgūdžių klausimyną. [...]