Straipsnyje nagrinėjamos atkuriamojo teisingumo koncepcijos įgyvendinimo galimybės penitencinėje sistemoje, ypač akcentuojant įkalinimo įstaigas. Remiamasi kriminologijos bei viktimologijos mokslų laimėjimais, sukurtais ir praktikoje taikomais atkuriamojo teisingumo (toliau- AT) modeliais. Straipsnyje siekiama kuo plačiau išnagrinėti atkuriamojo teisingumo įgyvendinimo galimybes penitencinėje sistemoje, neapsiribojant tik itin paplitusiais AT modeliais (pvz., nukentėjusiojo ir nusikaltusiojo mediacija, konferencija). Atkuriamasis teisingumas analizuojamas platesniu kontekstu, į tyrimo dalyką įtraukiant atskiras bendruomenines nuteistųjų korekcines, edukacines programas, taip pat įkalinimo įstaigas, besivadovaujančias atkuriamojo teisingumo koncepcija. Straipsnyje remiamasi nuostata, kad atkuriamasis teisingumas gali būti indikatorius, parodantis, kiek penitencinė sistema stengiasi išlaikyti nuteistųjų socialinius santykius, sustiprinti pozityvius tarpasmeninius ryšius, įgyvendinti restitucinius sprendimus ir kt. Iš esmės atkuriamasis teisingumas parodo bendrą šalies socialinių santykių bei visuomeninio gyvenimo kokybę, kuri, pažeista dėl padarytų nusikaltimų, turi būti kiekvieną kartą atkuriama, taikant atskirus AT modelius.