Heideggerio filosofijos recepcija Lietuvoje dažnai siejama su Juozo Girniaus ir Antano Maceinos filosofija. Tačiau Girnius nebuvo pirmasis domėjęsis Heideggerio filosofija Lietuvoje. Sezemanas gan anksti susidomėjo Heideggerio filosofija. Jis parašė recenziją apie Heideggerio knygą Būtis ir laikas iškart po šios knygos pasirodymo rusų emigrantų žurnale 1928 metais. Heideggerio filosofijos įtaka akivaizdi daugelyje trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtajame dešimtmetyje pasirodžiusių jo darbų. 1941 metais Lietuviškoje enciklopedijoje buvo išspausdintas Sezemano straipsnis apie Heideggerį. Sezemanas pažymi Heideggerio filosofijos antropologiškumą, bet to nelaiko trūkumu. Atvirkščiai, remiantis įvairiais Sezemano tekstais, galima teigti, kad Heideggerio polinkį į filosofinę antropologiją jis traktuoja kaip Schelerio idėjų pratęsimą. Sezemanas Heideggerio filosofiją supranta kaip fenomenologijos praktinį pritaikymą sprendžiant antropologijos problemas. Sezemanas teigia, kad Heideggeris pažinimo, religijos ir etikos problemas susieja su objektyvuotos būties kritika. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Heideggerio ir Sezemano filosofinių koncepcijų sąryšius, parodyti, kaip Heideggerio ontologijos interpretacija išreiškia paties Sezemano posūkį nuo pažinimo teorijos prie antropologijos ir metafizikos problemų.

The article analyzes the background of the Catholic folk devotion practices devoted to Jesus Christ and their expression in Lithuania. The research validated the assumption that folk devotion practices devoted to Jesus Christ in Lithuania are prayed and sung during Lent, Celebration of June, funeral and commemoration of the dead.

Anthropologists have been almost unanimous in rejecting the universalist claims of secularization theory. They have, however, engaged with notions of secularism (a political ideology of church-state separation) and secularity (a culture and habitus of areligiousness). In this article, four such approaches are sketched: Talal Asad’s analysis of the interpenetration of secularism and history throughout Western history, studies of secularism as state ideology in Turkey and elsewhere, studies of secularism as an ideology of social closure against Islam in contemporary Western Europe, and studies of the role of secularity in the formerly socialist countries in the aftermath of an atheist state policy. Conclusions drawn from these approaches may point the way toward a more synchronized anthropological engagement with the secular as both an analytical and a folk concept.