Straipsnyje aptariamas sovietmečiu daugelio žmonių sąmonėje įsigalėjęs požiūris, kad dvasingumas yra religijos ir idealizmo reliktas, yra mums svetimas. Jo pasekmė yra destruktyvi žmonių, ypač jaunimo, vertybinė orientacija:pragmatizmas (beatodairiškas naudos siekimas), hedonizmas (malonumų vaikymasis), konformizmas (prisitaikėliškumas). Atgavus nepriklausomybę (1990 m.) Lietuvos edukologai, kitų mokslų atstovai didelį dėmesį skyrė dvasingumo ugdymo problemoms, parašė fundamentalių darbų, kuriuose išryškino konceptualiuosius dvasingumo dalykus. Straipsnyje apibendrinti empirinio tyrimo rezultatai, liudijantys apie nepakankamas studentų dvasinio tobulėjimo galimybes universitetuose.

Pasitelkus anketinės apklausos duomenis, šiame straipsnyje atskleidžiamas Lietuvos akademinio jaunimo požiūris į savo tėvus. Universiteto studentai - vaikinai ir merginos - daug labiau vertina motinos negu tėvo vaidmenį santuokoje bei šeimoje, taip pat įžvelgia teigiamesnę motinų įtaką jų Dievo sampratos formavimuisi. Straipsnyje atskleidžiami reikšmingi ryšiai tarp to, kaip jaunuoliai vertina savo tėvus, ir jų troškimo būti panašiems į savo tėvus arba turėti panašų sutuoktinį,

Social ties being analysed in the article enable individuals to create a network of interpersonal and institutionalized ties, which are particularly important examining the strategies for the search of jobs and education of academic students in order to attain personal goals and benefit.

Straipsnyje nagrinėjamos Lietuvos akademinio jaunimo įtraukties į darbo rinką ir verslininkystės galimybės, pasitelkiant ES ir nacionalinių jaunimo politiką reglamentuojančių dokumentų turinio analizės metodą. Kokybinio tyrimo duomenys analizuojami taikant kokybinę turinio ir fenomenologinės hermeneutikos analizę, kuria siekta suvokti ir aprašyti tiriamo fenomeno esmę.