3. Mokslo žurnalai / Research Journals
Permanent URI for this communityhttps://hdl.handle.net/20.500.12259/261291
Browse
Search Results
Jaunimo agresyvumo tematika dienraštyje „Lietuvos rytas“ (2011 m.)Item type:Publication, [Youth aggression topic in the daily newspaper Lietuvos rytas (2011)]journal article[2014] ;Gaižutis, AlgirdasSubačiūtė, JurgitaPedagogika, 2014, t. 114, nr. 2, p. 234–249Analizuojant jaunimo agresyvumo tematiką spaudoje, pastebima, kad pateikiama tik į viešumą iškilusių jaunimo agresijos atvejų statistika. Realią situaciją atspindinčių duomenų nėra. Šiuo atveju visuomenės nuomonės formavimui(si) daugiausia įtakos turi žiniasklaida, kontroliuojanti visuomenės mąstymą. Tačiau ji dažnai remiasi stereotipais ar mitais, taip pateikdama iškreiptos realybės vaizdą. Šio straipsnio tikslas – išsiaiškinti, kaip žiniasklaidoje pateikiama jaunimo agresyvumo tematika ir koks yra formuojamas neatskiriamų nuo agresyvumo neformalių jaunimo grupių: ekstremalių futbolo sirgalių (ultrų) ir skustagalvių (skinhedų) įvaizdis žiniasklaidoje.
4 11 Agresyvumo raiška Lietuvos skinhedų ir ekstremalių futbolo sirgalių (ultrų) subkultūroseItem type:Publication, [The expression of aggression of Lithuania’s skinheads and extreme football fans ultra’s]research article[2012][S4][S005][10]; Sporto mokslas / Sport Science, 2012, no. 3, p. 47-56Aggression is one of the heaviest illnesses of our social life which actively aggravates in the modern society and becomes inseparable part of our life. According to the psychoanalytical model of aggression created by S. Freud and adherents of the biological theory which states that aggression is a consequence of frustration, destruction and instinct of death, a sociological research has shown that the youth aggressiveness takes a form of unsatisfied wishes, reaching one’s ideals, lack of self-expression. It can also be influenced by catharsis – when negative emotions are transferred to another object. The paper analyses youth aggressiveness as well as public attitude formed by the mass media towards the members of subcultures of skinheads and football fans (so-called ultras). The aim of this research is to reveal, sift and describe youth aggressiveness reasons in Lithuania subcultures such as skinheads (nationalist attitude) and ultras (extreme football-fans). [...].
137 88 Moterų agresijos ir tėvo komplekso sąsajosItem type:Publication, [Relationship between female aggression and father complex]research article[2010] ;Gudaitė, GražinaLozovska, JulianaInternational Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach / Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris, 2010, vol. 6, p. 99-120Atsižvelgiant į moterų agresijos problemos aktualumą ir nepakankamai ištirtą temą, šiame darbe keliamas tikslas – atskleisti moterų agresijos ir tėvo komplekso sąsajų prielaidas. Tyrimu buvo siekiama nustatyti vyraujantį tėvo kompleksą bei jo savybes, atskleisti tėvo komplekso raišką dabartiniame moterų gyvenime, galiausiai plėtoti komplekso ir agresijos sąsajų sampratą. Tyrime naudota pusiau struktūrinantis pokalbis bei projekcinės piešimo metodikos (H-T-P ir piktogramų metodikos), leidusios atskleisti tiek sąmoningą moterų požiūrį į agresiją, tiek pasąmonines šio elgesio prielaidas. Tiriamisios. Tyrime dalyvavo 20 moterų, už įvairius nusikaltimus atliekančių bausmę Panevėžio pataisos namuose. Remiantis tyrimo rezultatais, galima kelti prielaidas, kad agresyvus moterų elgesys yra susijęs ne su dideliu vidiniu agresyvumu, o veikiau su atsaku į nepatenkintus poreikius, gynyba, kraštutiniu bandymu apsaugoti savo ribas. Analizuojant gelmines šio elgesio prielaidas, paaiškėjo, kad dauguma tyrime dalyvavusių moterų susitapatina su neigiamu tėvo kompleksu, susiformavusiu itin traumuojančiomis vaikystės patirties sąlygomis. Susitapatinimas su tėvo kompleksu reikšmingai modifikuoja daugelį moterų funkcionavimo sferų ir gali būti susijęs su dabartinėmis moterų problemomis tarpasmeniniuose santykiuose, emocinės sferos sutrikimais, nebrandžiais gynybiniais mechanizmais, silpnu ego, neadekvačiu savęs vertinimu bei vienpusišku savęs vaizdu.
165 294