Straipsnyje nagrinėjami vokiečių bendrinės ir mokslinės kalbos (biologijos ir astronomijos) semantiniai sakinių modeliai su slinkties veiksmažodžiais. Teorinėje dalyje teigiama, kad darbe remiamasi sakinio semantikos teorija. Ši teorija savo ruožtu pagrįsta semantinių predikatų klasių ir semantinių vaidmenų sąsaja. Predikatų klasių ir semantinių vaidmenų kombinacijos sudaro pagrindinę semantinę formulę – propoziciją. Praktinėje dalyje sudaromi semantiniai sakinių modeliai. Čia atsiskleidžia skirtumai tarp bendrosios kalbos ir mokslinės kalbos (biologijos ir astronomijos ) semantinių sakinių modelių. Modeliuojant sakinius su slinkties veiksmažodžiais
skiriamos dvi sakinių semantinių modelių grupės: veiksmo (Handlung) ir proceso (Vorgang). Analizė leidžia teigti, kad bendrinės kalbos tekstuose dominuoja semantiniai sakinių modeliai su semantiniais veiksmo predikatais, o mokslinės (biologijos ir astronomijos) kalbos tekstuose – su semantiniais proceso predikatais. Matomi skirtumai tarp bendrinės ir mokslinės kalbos išreiškiant veikėją ir kryptį, o tai padeda nustatyti semantiniai linksniai (Agens, Patiens, Direktiv). Išvadose pateikiama šios analizės svarba ir metodiniame lygmenyje, t. y. planuojant mokymo medžiagą dalykinės-mokslinės kalbos dėstymui.

Aggressive behavior is a complex phenomenon that attracts attention because of it’s reinforced in the modern world, and whose long-term study didn’t give any permanent solution to combat this, certainly undesirable behaviors. The reason for the study of aggressive behavior in primary schools is that the school as an institution, which are traditionally considered safe place of children today become a place where more and more present increased aggressiveness students. School climate, school organization and it’s work can pose to students as a protective factor, and so disturbing factor and cause behavioral problems in students. At school there are many different social situations and contacts, some of which are risk factors for the emergence and expression of aggressive student behavior. Therefore, we need to determine what are the situations in the everyday school, which can be a potential source of aggression. The goal of our research is to determine what the type of aggressive behavior are represented in the school and to determine which school situations lead to the manifestation of aggressive behavior in students. Levels of aggression among older elementary and high school students is extremely high, with all the dramatic consequences, even though research shows that aggression and violence by the age groups of students in Serbia is below the average of other countries.

O.Milašiaus ir V. P. Bložės kūrybai būdinga poetinė judėjimo ir nejudamybės samprata. Konkretūs veiksmo vaizdiniai ir prasminis jų laukas straipsnyje nagrinėjami aktualizuojant teopoetinį ir mitopoetinį kūrybos akiratį, meditacinį ir simfoninį poemos kaip žanro charakterį. Išeities tašku dviems autoriams lyginti tampa O. Milašiaus studija „Ars Magna“, šio autoriaus parafrazės V. P. Bložės poezijoje, idėjinis-semantinis bei stilistinis poetų dialogiškumas. Lyginamasis judėjimo perspektyvos nagrinėjimas leidžia įsigilinti į O.Milašiui būdingą poetinį pokalbio ir apskritai ištarto žodžio simboliškumą, meilės ir judėjimo santykį, kūno ir gamtos pasaulio reikšmingumą žemiško judėjimo patirtyje ir jos pėdsakų turinčios amžinybės įsivaizdavime. Pasirinkta nagrinėjimo perspektyva atskleidžia savitas metaforiškas bei simbolines ėjimo, vaikščiojimo, tęsinio, rašymo ir namų ieškojimo – svarbiausių veiksmų dviejose V. P. Bložės poemose – sąsajas, simfoninį jų komponavimo pobūdį. Stabtelėjimas, meditacija naktyje ir mirtis V. P. Bložės kūryboje iškyla kaip individualios nejudamybės būsenos, atviros ir O. Milašiaus vaizdinijai bei stilistikai.

Straipsnyje analizuojama Šv. Tomo Akviniečio judėjimo filosofija. Ypač susitelkiama į santykį tarp sąvokų judėjimas (motus) ir veiksmas (actus). Nagrinėjamos Arno Anzenbacherio ir Karolio Wojtylos siūlomos Šv. Tomo Akviniečio judėjimo filosofijoje naudojamų sąvokų interpretacijos. Svarstoma sąvokos judėjimas (motus) siejimo su gamta, o sąvokos veiksmas (actus) – su žmogiškosios veiklos sfera – problema. Daroma išvada, kad toks siejimas, nors ir giliai įsišaknijęs interpretacijos tradicijoje, yra nepakankamai pagrįstas. Todėl svarstoma kitos interpretacijos galimybė.