Straipsnyje siekiama ištirti 1920 m. pradėjusių veikti Aukštųjų kursų ir 1922 m. jų pagrindu įsteigto Lietuvos universiteto humanitarinių disciplinų studijų kryptingumo formavimo kultūrinę aplinką, išnagrinėti ir įvertinti mokslo asmenybių indėlį skatinant universiteto bendruomenės kultūrinį gyvenimą. Straipsnyje pateikti duomenys leidžia konstatuoti, kad nepriklausomoje Lietuvoje pradėtos humanitarinių disciplinų studijos tapo ne vien intelektualinio ar profesinio studentų ugdymo, bet ir jų kultūrinio socialumo skatinimo pagrindu. Tokia universitetinės humanitarikos paskirtis aktuali ir šių dienų Lietuvos visuomenei, yra svarbi kultūrinio tapatumo savivokai ir sklaidai stiprinti.

Straipsnį sudaro aštuonios dalys, kuriose nurodoma akademiko Kazimiero Bieliuko darbų svarba ežerotyros mokslo raidai, akademinės geografijos plėtrai bei mokslo leidinių organizavimui. Pirmoje dalyje „Gyvenimo ir darbo kelias“ pateikiama informacija apie akademiko vaikystę, darbo metus. Antroje dalyje „Mokslinio darbo kryptys ir publikuoti darbai“ trumpai aprašomi atlikti akademiko ežerų morfologiniai ir morfometriniai tyrimai bei batigrafinių kreivių metodas, analizuojamos publikacijos. Trečioje straipsnio dalyje „Pedagoginė metodinė veikla“ apibendrinamas K. Bieliuko pedagoginis darbas, aprašomos metodinio pobūdžio knygelės. Ketvirtoje dalyje „Organizacinė – visuomeninė veikla“ trumpai pristatoma, kokias atsakingas administracines pareigas akademikas užėmė pokario metais. Penktoje dalyje „Akademiko K. Bieliuko darbų svarba geografijos mokslo raidai“ nagrinėjamas akademiko indėlis į geografijos mokslą bei jos akademinį mokymą XX amžiuje. Šeštojoje dalyje „Mokslinės, pedagoginės ir visuomeninės veiklos įvertinimas“ pateikiamas apie akademiką parašytų publikacijų bei už aktyvią visuomeninę veiklą jam suteiktų apdovanojimų sąrašas. Septintoje dalyje „Prisiminimai“ dalijamasi buvusių K. Bieliuko studentų, bendradarbių prisiminimais apie akademiką, kuris nulėmė jų tolimesnį gyvenimą. Aštuntoje dalyje „Studentų žinios apie limnologiją“ pateikiami tyrimo duomenys, atskleidžiantys akademiko nuopelnus geografijos mokslui. Šie nuopelnai ir šiandien yra aktualūs ir nepamiršti.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mokslinėje spaudoje buvo pateikta nemažai istorinių duomenų ir tarpukario Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės veiklos vertinimų, šios informacijos analizė sudaro galimybę nustatyti mokslo asmenybių ir jų nulemtų bendruomenių indėlio į kultūrinio tapatumo raišką požymius. Straipsnyje siekiama susisteminti istoriografijos žinias ir atskleisti esminius Kauno universitetinės inteligentijos kultūrinės raiškos visuomenėje vertinimų ypatumus.